Lanka
Lanka – pieva ar ganykla, besidriekianti upės slėnyje ir sezoniškai užliejama jos potvynių. Pavasarinio potvynio metu ištvinusi upė lankoje nusodina daug derlingo aliuvio,[1] todėl vasarą čia auga vešlesnė žolė. Lankoje išskiriamos trys dalys: pavagys, vidurinė dalis ir paterasys. Lankų pavagio dalyje paprastai auga tankūs karklų sąžalynai. Pačioje pievoje vyrauja šunažolės, eraičinai, motiejukai, gaisrenos, vėdrynai, gegužraibės.
Kitos reikšmės – Lanka (reikšmės).
Lietuvoje didžiausi lankų plotai driekiasi Nemuno žemupyje, Nevėžio, Minijos, kitų lėkštais šlaitais upių slėniuose.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Floodplain“. National Geographic Society. 2016-03-08. Nuoroda tikrinta 2022-05-05.
- ↑ Lietuvos gamta: skaitiniai / Ričardas Kazlauskas, Diana Kazlauskienė. – Vilnius: Alma littera, 1997. – 214 p.: iliustr. – ISBN 9986-02-271-1