Langkasuka

Langkasuka (tamilų šaltiniuose: Ilangasoka, kinų šaltiniuose: 狼牙脩 Lang-ya-shiu, arabų šaltiniuose: Langasyuka) – hinduistinė malajų valstybė. Viena seniausių Malajų salyne, kurios kultūrinis ir politinis centras, spėjama, buvo Patani upės slėnyje (dab. Tailandas). Ekspansijos laikotarpiu kontroliavo didesnę dalį Malakos pusiasalio dab šiaurės Malaizijos ir pietinio Tailando teritorijose.

Langkasuka
Buvusi karalystė
II a. – XIII a. →
Location of
Sostinė	Nenurodyta
Valdymo forma	monarchija
Era	Naujieji laikai
- Įsikūrė	II a. m.
- Priėmė islamą	XIII a. m.

Istorija

Karalystės pradžia sietina su stiprėjančia Transmalakinės prekybos reikšme tarp Indijos ir Kinijos. Ji koncentravosi Patani upės baseine, o jos svarbiausias uostas buvo šios upės žiotyse, prie Tailando įlankos. Tiesioginis kelias karalystę jungė su Kedahu vakaruose. Šiaurėje formavosi Tambralinga, o pietuose buvo Čitu ir Panpan valstybės.

VI a. kinų šaltiniai mini šią valstybę. Jos karalius Bhagadata užmezgė diplomatinius santykius su tuometine Kinija (Liangų dinastija). Tapusi viena stipriausių valstybių, Langkasuka įgijo hegemoniją visoje Transmalakinėje prekyboje ir pavertė kitas valstybes savo vasalėmis.

VIII a. pabaigoje valstybę nukariavo Šrividžaja, ir ši tapo jos vasale. Nepaisant to, vietinė valdžia buvo išlaikyta. XI a. Šrividžają nusiaubus Čola imperijai, Langkasuka vėl bandė atgauti nepriklausomybę. Atrodo, ją laikinai buvo užgožusi Tambralinga šiaurėje. XIII a. Langkasuka tapo šiauriausia Madžapahito vasale. Tuo met metu prėmus Islamą, jos teritorijoje susikūrė musulmoniškas Pattani sultonatas.

Nuorodos

Straipsnis apie Langkasuką