Langdarma

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Langdarma
Jarlungų dinastija
Visas vardas	U Dumcenas
Vaikai	Tride Jumtenas, Namdė Osungas
Religija	bon
Tibeto imperatorius
Ėjo pareigas	838 – 841
Pirmtakas	Ralpačenas
Įpėdinis	Tride Jumtenas, Namdė Osungas

Langdarma (tibet. གླང་དར་མ་  = glang dar ma), tikrasis vardas U Dumcenas (tibet. འུ་དུམ་བཙན་པོ  = `u dum btsan) – paskutinis Tibeto imperijos imperatorius; valdė maždaug tarp 838–841 m.

Tibeto tradicijoje Langdarma laikomas budizmo priešininku ir nuožmiu bon tikybos išpažinėju. Teigiama, kad 838 m. jis nužudęs savo brolį, imperatorių Ralpačeną, ir užėmęs sostą. Pradžioje jis sekęs budizmu, bet veikiamas mokytojo Vegjel Torės pasukęs į boną. Pasakojama, kad tada jis pradėjęs nuožmiai persekioti budistus, griovęs šventyklas ir vienuolynus. Tiesa, dabar tokia Langdarmos vertinimo tradicija mokslininkų užginčijama.

Langdarmos valstybė išgyveno suirutės laikotarpį: 840 m. kirgizams užpuolus Uigūrų kaganatą, daug uigūrų plūstelėjo į Tibetą.

Pasak tradicinės istorijos, Landgarmą nužudė budistų vienuolis Lhalungas Pelgji Dordžė. Po valdovo mirties kilo karas ir prasidėjo imperijos žlugimas bei susiskaldymo laikotarpis.

Sakoma, kad Langdarmą turėjęs du sūnus, kurie susigrūmę dėl valdžios.