Lančanas

komuna Italijoje
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lančanas (it. Lanciano) – miestas Italijoje, Abrucų regione, Kječio provincijoje. Čia įvyko pirmasis rašytiniuose šaltiniuose minimas katalikų eucharistinis stebuklas.

Lančanas
it. Comune di Lanciano
Lančanas. Senamiestis
Lančanas
Lančanas
42°14′00″ š. pl. 14°23′00″ r. ilg. / 42.23333°š. pl. 14.38333°r. ilg. / 42.23333; 14.38333 (Lančanas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Abrucai Abrucai
Provincija Kječio provincija
Meras Mario Pupillo
Gyventojų (2010) 36 304
Plotas 66,12 km²
Tankumas (2010) 549 žm./km²
Altitudė 275 m
Pašto kodas 66034
Tel. kodas 0872
Tinklalapis www.comune.lanciano.chieti.it
Vikiteka Lančanas
Miesto globėjas (-ai) Madonna del Ponte

Istorija redaguoti

 
Lančano bazilika

Senovėje Lančanas buvo vadinamas Anxanum ir priklausė frentanių genčiai. Legenda teigia, kad jį 1181 m. pr. m. e. įkūrė Solimas su Enėju pabėgęs iš Trojos. Archeologiniai radiniai rodo, kad apylinkės buvo gyvenamos V tūkstantmetyje pr. m. e.

Miestas tikriausiai patyrė Didžiosios Graikijos įtaką. Po Samnitų karų, per kuriuos frentaniai buvo Romos sąjungininkais, Lančanui buvo suteikta municipija. Tuo metu miestas tikriausiai klestėjo, nes buvo kelyje iš Peskaros į Apuliją.

Pagal legendą, čia gimė romėnų centurionas Longinas, kuris įsmeigė ietį Jėzui į šoną. Lančanas itališkai reiškia ieties.

Po Vakarų Romos imperijos žlugimo Lančaną sugriovė gotai, o vėliau lombardai apie 571 m. Nauja gyvenvietė atsirado aplink jų pastatytą pilį. 610 m. miestą užėmė bizantiečiai ir prijungė prie Kjiečio kunigaikštystės, atsinaujino prekyba. VIII a. pabaigoje miestą užėmė frankai ir prijungė prie Spoleto kunigaikštystės.

1060 m. normanai Lančaną prijungė prie Sicilijos karalystės. Lančanas vėl suklestėjo ir 1340 m. buvo didžiausias Abrucų miestas su 6,5 tūkst. gyventojų. Čia buvo keramikos, vilnos, šilko pramonė, aukso ir geležies apdirbimas. Miestui daug privilegijų suteikė imperatorius Frydrichas II ir jo sūnus Manfredas Sicilietis, be to jis turėjo didelę autonomiją. Sicilijos karalius Karolis I Anžu paskyrė Lančano uosto mokesčius Šventojo Petro bazilikai. Vėliau miestas dažnai kariavo su Ortona.

Čia 1409 m. išsilaipino popiežius Grigalius XII bėgdamas iš Čividalės ir vyko į Gaetą. Po Italijos karų dėl ispanų valdymo ir prekybai pasisukus į Ameriką, Lančanas nuskurdo ir tapo baronų nuosavybe nuo 1640 m.

Vėliau miestas dalyvavo įkuriant Neapolio respubliką 1799 m. ir sukilo prieš Burbonų karalius 1848, 1849 ir 1853 m. Miestas referendume balsavo už prijungimą prie Italijos karalystės 1860 m.

Per Antrąjį pasaulinį karą italų partizanai čia aktyviai priešinosi naciams. 1943 m. spalio 6 d. čia buvo užpulti vokiečių kariai. Italijos prezidentas Luigi Einaudi už karinę drąsą apdovanojo miestą Aukso medaliu 1952 m.

Miestai partneriai redaguoti