Lakrimatoriai
Lakrimatoriai (angl. lachrymators, lachrymatory agents) – cheminiai junginiai, kurie dirgina akių ragenos nervus ir sukelia ašarojimą, skausmą, kartais net laikiną aklumą.
Lakrimatoriai susidaro kai kuriuose augaluose. Pvz., pažeistuose svogūno audiniuose specialūs fermentai skaldo aliiną ir susidaro lakrimatorius propantialio S oksidas (propanthial S-oxide).[1] Tokie lakrimatoriai yra augalų apsaugos priemonė.
Kai kuriose laboratorinėse ar pramoninėse cheminėse reakcijose susidaro junginiai, turintys lakrimatorių savybių, kurios yra nepageidautinos. Tokių medžiagų pavyzdžiai yra benzilchloridas, sulfinilchloridas ir acetanhidridas.
Kai kurie cheminiai junginiai gaminami tam, kad būtų naudojami kaip lakrimatoriai. Jie naudojami kaip nemirtinasis cheminis ginklas. Tokie lakrimatoriai vadinami ašarinėmis dujomis. Pvz., nonivamidas, bromacetonas, fenacilo bromidas, ksililo bromidas. Dalis ašarinio veikimo cheminių agentų vadinami dviraidėmis santrumpomis – CS dujos, OC aerozolis, CR (dibenzoksazepinas), CN (chloracetofenonas).
Lakrimatorių molekulės dažnai turi struktūrinį elementą Z=C-C-X, kur Z žymi anglies ar deguonies, o X – bromo ar chloro atomą.
Poveikis redaguoti
Lakrimatoriai veikia dirgindami akių, nosies, burnos ir kvėpavimo takų gleivines. Dirginimas sukelia ašarojimą, čiaudėjimą, kosėjimą, apsunkintą kvėpavimą, skausmą akyse, kartais – laikiną aklumą.
Vienas spėjamų lakrimatorių receptorių yra TRPA1 jonų kanalas, kurio yra trišakio nervo galūnėlėse akyse, nosyje, burnos gleivinėse.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „a bit of chemistry“. chm.bris.ac.uk. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-12-20.