Lajapai
| Lajapai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | apie 800 |
| Populiacija šalyse |  Butanas
|
| Kalba (-os) | lajapų |
| Religijos | Tibeto budizmas, bonas |
| Giminingos etninės grupės | tibetiečiai, ngalopai |
Lajapai (bot. Layapa – „Lajos slėnio žmonės“) – vietiniai Butano žmonės, gyvenantys Aukštuosiuose Himalajuose (3850 m aukštyje), šiaurės vakarų Butane Gasos rajone. Seniau butaniečių buvo vadinami bjopais. Šiuo metu jų populiacija siekia 800 žmonių, nors skirtingi šaltiniai pateikia skaičių 1,100[1]. Etniškai lajapai siejami su tibetiečiais, jie kalba tibetiečių-mianmariečių grupei priklausančia lajapų kalba (lajakha), bet taip pat gali bendrauti gimininga valstybine kalba dzongkha.
Kultūra redaguoti
Kadangi lajapai gyvena netoli Tibeto, jų kultūra yra perėmusi daug tibetiečių bruožų. Sužadėtuvės dažnai vyksta kaip prekyba ar mainai. Dabar tokie mainai susieti su gyventojams reikalingų kontrabandinių kiniškų prekių (pvz., vilnonių apklotų) gabenimu, nors valdžia tai ir draudžia.
Taip pat lajapai išsiskiria tuo, kad pripažįsta poliandriją.
Lajapų drabužiai gana panašūs į tibetietiškus, tačiau yra keletas skirtumų. Vyrai dėvi butanietišką kostiumą, kuris susideda iš šilkinio ar lininio apdaro, nuspalvinto raudonai bei šafrano spalva. Moterys dėvi juodas vilnones palaidines, siekiančias kulkšnis. Taip pat jos puošiasi sidabro papuošalais ir karoliais.
Labiausiai krintanti į akis moteriškų drabužių detalė yra kūgio formos skrybėlė. Tokios skrybėlės daromos iš patamsėjusių bambuko juostų.
Religija redaguoti
Dėl Tibeto įtakos, lajapai praktikuoja mišrų bono ir tibeto budizmą. Pasak jų legendos, Lajos kaimas yra vieta, kur Shabdrung Ngawang Namgyal, Butano įkūrėjas, pasirodė pirmą kartą.
Lajos slėnis redaguoti
| Aukštųjų Himalajų slėnis: Laja | |
|---|---|
| Šalis | Butanas (Gasa) |
| Tautos | Lajapai (apie 800) |
| |
| Lajos slėnis - Nr. 52 žemėlapyje | |
Lajapų gyvenamoji vieta yra Lajos slėnis, sutampantis su Mo čhu upės aukštupiu – toliausiai į šiaurės vakarus nutolęs gyvenamas Butano slėnis. Dėl atšiaurių sąlygų tradiciškai lajapai gyvena pusiau klajokliškai. Augina jakus, dzo. Kiek seniau buvo galima rasti auginamus ir mažus ponius. Dėl atšiauraus klimato, ten gali augti tik kelios javų ir kitų augalų rūšys, tad augalininkytė vietiniams nėra labai svarbi.
Iki 1980 m. lajapai gyveno beveik visiškoje izoliacijoje nuo likusio pasaulio. Palaikydavo ryšius tik su Timpu ir Punaka, iki kurių buvo kelios dienos kelio. Tačiau dabar Lajapus lanko turistai iš viso pasaulio. Vietinių gyvenimas dėl to pagerėjo, tapo kiek modernesnis. Dabar žmonės gali žiemą palikti kaimą, o sugrįžti tik pavasarį.