Laivių Kregždinkalnis
| Laivių Kregždinkalnis | |||
|---|---|---|---|
  Laivių Kregždinkalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
| Plotas | 1,05 ha | ||
| Žvalgytas | 1935, 1960, 2010 m. | ||
Laivių Kregždinkalnis (saugotinas kultūros paveldo objektas) – mitologinė–istorinė vieta šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Laiviuose (Imbarės seniūnija), kelio 169 Skuodas–Plungė kairėje pusėje, Salanto kairiajame krante.
Vieta redaguoti
Kregždinkalniu vadinamas aukštumos pakraštys, esantis į šiaurę nuo Salantų, Laivių kaimo pietvakariniame pakraštyje. Jis apie 150 m ilgio šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi ir 70 m pločio, virš upės slėnio iškyla 10 m. Vieta buvusi ariama, dirvonuoja.
Teritorijos plotas – 1,05 ha.
0,2 km į šiaurės vakarus yra Laivių, Salantų Laumės kūlis, 2 km į šiaurės rytus – Laivių piliakalnis.
Istorija redaguoti
Vietos gyventojai aukštumos pakraštį vadina Kregždinkalniu. Esą, seniau jo skardyje upės slėnio pusėje lizdus sukusios urvinės kregždės.
Žemės sklypas priklausė Salantų klebonijai. Pasakojama, kad numalšinę 1831 m. sukilimą, Rusijos kareiviai Kregždinkalnyje korė ir laidojo sukilėlius. Drauge su jais buvęs pakartas kunigas.[1]
Vydant 1861 m. žemės reformą Kregždinkalnis buvo priskirtas Laivių ūkininkui Vaitkui, vėliau – Pranui Narkui. XX a. pradžioje naująją Salantų bažnyčią statę latviai mūrininkai ant Kregždinkalnio surengė Joninių šventę. Nuo to laiko čia Laivių ir Salantų jaunimas rengė gegužines.[2]
1935 m. vietovę žvalgė Petras Geniušas (Salantų pradžios mokyklos mokytojas), 1960 m. – Juozas Mickevičius, 2010 m. – Julius Kanarskas.
Kregždinkalnio vardu pavadinta šalia esanti Salantų miesto gatvė.