Laisvoji Prancūzija

Laisvoji Prancūzija“ (pranc. France libre), nuo 1942 m. liepos – „Kovojanti Prancūzija“ (pranc. France combattante) – Prancūzijos generolo Šarlio de Golio vadovaujamas pasipriešinimo Vokietijos okupacijai judėjimas per Antrąjį pasaulinį karą.[1]

Laisvoji Prancūzija
(1940–1942)
France libre
Kovojanti Prancūzija
(1942–1943)
France combattante
Vyriausybė tremtyje (iki 1942 m. lapkričio)
Laikinoji vyriausybė (nuo 1942 m. lapkričio)
Flag of France (1794–1815, 1830–1974, 2020–present).svg
1940 – 1944 Flag of France (1794–1815, 1830–1974, 2020–present).svg
Flag herbas
Vėliava Emblema
Himnas
Marselietė
Location of Prancūzija
Sostinė Paryžius (de jure)
Londonas (de facto)
Politinė struktūra Vyriausybė tremtyje (iki 1942 m. lapkričio)
Laikinoji vyriausybė (nuo 1942 m. lapkričio)
Prezidentas
 1940–1944 Šarlis de Golis
Era Antrasis pasaulinis karas
 - Š. de Golio kreipimasis 1940 m. birželio 18 d.
 - Įkurta GPRF 1944 m. birželio 3 d.

Judėjimas prasidėjo Didžiojoje Britanijoje (de facto sostinė Londone) ir Prancūzijos kolonijose, vėliau išplito ir pačioje Prancūzijoje.[1] Iš pradžių pasipriešinimo judėjimas buvo karinio, vėliau įgijo politinį pobūdį. „Laisvosios Prancūzijos“ vadovybė bandė veikti kaip prancūzų tautos vadovybė. Vadovaujanti judėjimo institucija – Prancūzijos nacionalinis komitetas, nuo 1943 m. birželio 3 d. – Prancūzijos nacionalinio išsivadavimo komitetas (CFLN).[1]

1940 m. rudenį „Laisvąją Prancūziją“ parėmė Kamerūnas ir Prancūzijos Pusiaujo Afrika, vėliau prisidėjo ir Prancūzijos kolonijos: Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Polinezija, Sen Pjeras ir Mikelonas, Naujieji Hebridai.[1] Prancūzijoje „Laisvąją Prancūziją“ rėmė Pasipriešinimo judėjimas.[1] „Laisvosios Prancūzijos“ karinės pajėgos kartu su Sąjungininkais kovėsi Šiaurės Afrikoje (Libijoje ir Egipte), prieš Italijos kariuomenę – Etiopijoje ir Eritrėjoje, prieš Viši Prancūzijos pajėgas – Sirijoje ir Libane.[1] 1943 m. liepą „Laisvąją Prancūziją“ oficialiai pripažino Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir SSRS.[1] Judėjimo ginkluotosios pajėgos dalyvavo Sąjungininkų invazijoje į Italiją, vėliau – išsilaipinant Normandijoje.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Kovojanti Prancūzija. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-08-31.