Laimutė Anelauskaitė-Baluodė
Gimė 1954 m. gegužės 18 d. (69 metai)
Chužyras, Olchono rajonas, Irkutsko sr.
Veikla latvių ir lietuvių kalbininkė, filologijos daktarė.

Laimutė Anelauskaitė-Baluodė (g. 1954 m. gegužės 18 d. Chužyras, Olchono rajonas, Irkutsko sr.) – latvių ir lietuvių kalbininkė, filologijos daktarė.

Biografija redaguoti

1977 m. baigė Vilniaus universitetą ir kartu latvistiką Latvijos universitete. 1985 m. Latvijos universitete apgynė kandidatinę disertaciją „Latvijos limnonimų derivacija“, filologijos kandidatė. 1992 m. filologijos daktarė, asocijuota profesorė [1]

Nuo 1977 m. dirba Latvių kalbos institute Rygoje. Nuo 1988 m. dėsto ir Latvijos universitete (t. p. ir lietuvių kalbą, baltų mitologiją, lietuvių kalbotyros istoriją); 1992 m. docentė, asocijuota profesorė, Lituanistikos centro direktorė. 1979–1996 m. Latvių kultūros akademijoje dėstė lituanistikos disciplinas. Nuo 1996 m. Helsinkio universiteto dėstytoja, docentė, vadovauja baltistikos studijoms Suomijoje.

Mokslinė veikla redaguoti

Pagrindinė mokslinių darbų tema – onomastika, daugiausia – latvių ir kitų baltų kalbų vietų vardai, hidronimai, limnonimų, potamonimų derivacijos tipai, semantika, etimologija. Paskelbė straipsnių apie baltų kalbų hidronimus.[2] Parengė daugiau kaip 65 mokslinių ir 75 populiariųjų publikacijų.

2018 m. L. Baluodei įteiktas pirmasis Baltų apdovanojimas.[3]

Bibliografija redaguoti

  • Lietuviešu-latviešu vardnīca = Lietuvių-latvių kalbų žodynas, su kitais, Rīga, 1995 m.

Šaltiniai redaguoti

  1. Minint Laimutės Baluodės jubiliejų
  2. Algirdas SabaliauskasLaimutė Baluodė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 510 psl.
  3. Rygoje kalbininkei L. Baluodei įteiktas Baltų apdovanojimas