Laima Lankauskaitė
| Laima Lankauskaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1939 m. vasario 20 d. Kaliekiai, Vyžuonų valsčius |
| Mirė | 2003 m. gruodžio 7 d. (64 metai) Vilnius |
| Veikla | Lietuvos lėlių teatro aktorė, režisierė. |
Laima Lankauskaitė (1939 m. vasario 20 d. Kaliekiai, Vyžuonų valsčius – 2003 m. gruodžio 7 d. Vilnius) – Lietuvos lėlių teatro aktorė, režisierė.
Biografija redaguoti
1959 baigė Vilniaus kultūros švietimo technikumą, 1966 m. – režisūrą B. Ščiukino teatro institute Maskvoje.
1958–1960 m. ir 1967-1971 m. vaidino Vilniaus lėlių teatre (nuo 1971 m. Vilniaus teatras „Lėlė“), 1971-1973 m. šio teatro režisierė, 1982-1988 m. vyr. režisierė. 1973-1975 m. stažavo Leningrado didžiajame lėlių teatre. 1975–1982 m. dirbo Kauno lėlių teatre. Ji išplėtė „Lėlės“ teatro repertuarą, kvietė bendradarbiauti įvairių sričių menininkus, tarp jų ir dramaturgus. Pirmoji subūrė Lietuvos televizijos lėlių teatrą vaikams, jame su vaikais kūrė spektaklius.[1]
Žymiausi spektakliai redaguoti
- Martynas Martinaitis. Pelenų antelė, su V. Mazūru, 1971 m.
- Juodoji višta, arba Požemio gyventojai, 1980 m., pagal A. Pogorelskį
- Violeta Palčinskaitė. Balti kaminkrėčio sapnai, 1982 m.
- Gražina Mareckaitė. Mes – žvirbliukai, 1983 m., pagal J. Radičkovą, kompozitorius Osvaldas Balakauskas – pirmoji Lietuvoje lėlių opera
- Gražina Mareckaitė. Savitri – saulės duktė, 1987 m.
- Žvėrių karnavalas, 1984 m., G. Mareckaitės libretas, Mindaugo Urbaičio muzika pagal K. Sen-Sansą, baletmeisteris Jurijus Smoriginas – pirmasis Lietuvoje lėlių baletas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Audronė Girdzijauskaitė. Laima Lankauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 503 psl.