Laima Bloznelytė-Plėšnienė
Laima Bloznelytė-Plėšnienė | |
---|---|
Gimė | 1961 m. gegužės 11 d. Kaune |
Tėvas | Mindaugas Julius Bloznelis |
Motina | Kamilė Laimutė Bloznelienė |
Veikla | Lietuvos gydytoja onkologė, chirurgė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, LEU Profesorė. |
Žymūs apdovanojimai | |
Laima Bloznelytė-Plėšnienė (g. 1961 m. gegužės 11 d. Kaune) – Lietuvos gydytoja onkologė, chirurgė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
Biografija
redaguoti1988 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1997 m. habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
Nuo 1988 m. dirba Lietuvos onkologijos centre (LOC). 1993 m. jos iniciatyva LOC įkurta Lazerinės ir fotodinaminės terapijos laboratorija, nuo 1997 m. jos vadovė. Dar dirba 1995 m. įkurtoje savo Lazerių chirurgijos klinikoje Vilniuje. Nuo 1996 m. Vilniaus universiteto dėstytoja. 2011 m. profesorė Klaipėdos universitete.Nuo 2012 m. profesorė Lietuvos edukologijos universitete.
Nuo 2011 m. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) III-o onkochirurgijos skyriaus Lazerinės ir fotodinaminės terapijos poskyrio vyr. ordinatorė (gydytoja chirurgė (onkologė)).
Tėvas Mindaugas Julius Bloznelis, motina Kamilė Laimutė Bloznelienė, brolis Mindaugas Petras Bloznelis.
Mokslinė veikla
redaguotiMokslinio darbo svarbiausia sritis – fotodinaminis gydymas, lazerinė chirurgija, onkodermatologija, galvos ir kaklo navikų chirurgija, sensibilizuotų navikų terapija, piktybinių navikų diagnostika. 1989 m. pirmoji Lietuvoje ir buvusioje TSRS klinikoje pritaikė fotodinaminę terapiją (FDT) ir sukūrė naujų jos metodikų: gamadinaminį gydymą, intraarterinę FDT, melanomos FDT, 1991 m. pritaikė selektyvią fototermolizę, naudodama metalo garų lazerius.[1]
Laima Bloznelytė-Plėšnienė priklauso Europos onkologų chirurgų draugijai, (ESSO) narė. Yra Lazerių chirurgijos ir medicinos tarptautinės akademijos narė,Lietuvos onkologų draugijos narė, Lietuvos lazerinės medicinos draugijos (LLMD) narė.
Įvertinimas
redaguoti- 2002 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986–2000 m.)“ (kartu su Algiu Petru Piskarsku, Ričardu Rotomskiu, Giedre Virgilija Streckyte, Benediktu Juodka, Vida Kirveliene, Liudvika Laima Griciūte, Konstantinu Povilu Valucku ir Janina Didžiapetriene)[2].
- 2004 m. LTV projekte „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ nominuota Lietuvos šviesuole, "Dvasios aristokrate"
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Laima Bloznelytė-Plėšnienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 297 psl.
- ↑ Lietuvos mokslų akademija: 2002 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai[neveikianti nuoroda]