Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ladės jarlai (norv. Ladejarler) – Ladės valdovų Norvegijoje, turėjusių jarlo titulą, dinastija IX-XI a. Jų sostinė Ladė (norv. Lade, sen. skand. Hlaðir) buvo rytinėje dabartinio Trondheimo dalyje, ribojosi su Trondsheimsfjordu.

Ladės jarlų teritorijos (rausvos) 930 m.

Istorija redaguoti

Jų valdoma sritis buvo suformuota IX a., Haraldui I suvienijus didžiąją dalį Norvegijos. Jis atidavė visas šiaurines sritis (istorinius Triondelago ir Halogalando regionus) savo bendražygiui Hakonui Grjotgardsonui, o po karaliaus mirties šios sritys tapo paveldimos. Jarlai tapo stipriausiais kunigaikščiais Norvegijoje, dėl ko nuolat nesutarė su Norvegijos karaliais Inglingais.

Po to, kai Inglingas Haraldas II nužudė jarlą Sigurdą Hakonarsoną, jo sūnus Hakonas Sigurdarsonas sudarė sąjungą su Danijos karaliumi Haraldu Mėlyndančiu. 971 m. nužudžius Norvegijos Haraldą II, Ladės jarlai užvaldė didžiąją dalį Norvegijos, t. y. de facto tapo Norvegijos karaliais, tačiau nominaliai pripažino Danijos Kniutulingų valdžią. Ši situacija su pertraukomis tęsėsi iki 1015 m., kuomet Norvegijoje į valdžią grįžo Inglingai. 1030 m. mirus Hakonui Eriksonui, Ladės jarlo titulas buvo panaikintas.

Sąrašas redaguoti