Lietuvos buriuotojų sąjunga
Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS) – Lietuvos buriuotojų interesus atstovaujanti ir juos vienijanti organizacija. Pagrindiniai tikslai – populiarinti buriavimą Lietuvoje.
Tarpukaris redaguoti
1935 birželio 4 d. Klaipėdoje Klaipėdos Fiziško Auklėjimo Komiteto iniciatyva įvyko pirmasis LBS posėdis. Jo metu buvo pasiskirstyta pareigomis: sąjungos pirmininku Švietimo ministro paskirtas Juozas Jurkūnas, vicepirmininku Fricas Buntinas, iždininku J. Kaminskas, sekretoriumi Albertas Patas, valdybos nariai – Hansas Plore, R. Jeneff.[2]
1936 metų pabaigoje LBS pirmininku paskirtas Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas Balys Sližys, valdybos nariai – Albertas Patas ir Fricas Buntinas.[3]
1936 m. liepos 1 d. Smiltynėje LBS įsteigė dvejus metus gyvavusią buriavimo mokyklą.[4] LBS ugdomoji veikla neapsiribojo buriavimo mokykla. 1937 m. sausio mėnesį Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos patalpose pradėjo veikti buriavimo kursai, į kuriuos daugiausia rinkosi vietiniai jūrų skautai, santariečiai ir jūrų šauliai.[5]
1940 m. rugpjūčio mėn., kai Lietuva jau buvo įjungta į SSRS sudėtį, Vidaus reikalų ministro įsakymu beveik visos anksčiau veikusios visuomeninės organizacijos, tarp jų Lietuvos jūrininkų sąjunga bei Lietuvos buriuotojų sąjunga, buvo uždarytos, kaip „… nebesuderinamos su valstybės saugumo reikalais“.[2]
Po nepriklausomybės atgavimo redaguoti
1990 m. sausio 20 d. Šiauliuose įvyko Lietuvos buriavimo federacijos suvažiavimas, kuriame paskelbta apie Lietuvos buriuotojų sąjungos atkūrimą, priimtas jos statutas.[2]
1991 m. lapkričio 3 d. Madride atstatytos Lietuvos buriuotojų sąjungos teisės IYRU (International Yacht Racing Union), kurios nare LBS buvo 1935–1940 metais. Dabar ši tarptautinė buriuotojų organizacija yra pakeitusi savo pavadinimą į ISAF (International Sailing Federation).[2]
1996 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija įregistravo atkurtą Lietuvos buriuotojų sąjungą. LBS prezidentu išrinktas akademikas Jurgis Vilemas.[2]
2004 m. LBS Būstinė persikėlė į naujas patalpas adresu Vilniuje: S.Žukausko g. 27-25. Balandžio 27 dieną oficialiai iškelta LBS vėliava ant flagštoko prie būstinės. Rugsėjo 21 dieną LBS Taryba priėmė norminius dokumentus:
Lietuvos buriuotojų sąjungos vadovai [2] redaguoti
- 1935–1936 m. – Juozas Jurkūnas
- 1936–1939 m. – Balys Sližys [3]
- 1991–1993 m. – Andrius Končius
- 1993–1995 m. – Algimantas Jankauskas
- 1995–2000 m. – Jurgis Vilemas
- 2001–2004 m. – Robertas Dargis
- 2005–2008 m. – Robertas Dargis
Garbės nariai [9] redaguoti
- Bronys Stundžia – Garbės Nario ženklelio numeris 1. Garbės Nario Vardas suteiktas 2005.06.04 už buriavimo populiarinimą ir knygą „Burės ir Varikliai“. Pradėjęs buriuoti tarpukaryje, II Pasaulinio karo metu prisidėjo atgaivinant buriavimą Lietuvoje, gyvendamas užsienyje išleido knygą „Burės ir Varikliai“, buriavimui ištikimo žmogaus gyvenimo pavyzdys. Buriuoja ir dabar jachta „Nemira 5“.
- Valdas Adamkus – Garbės Nario ženklelio numeris 2. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Garbės Nario Vardas suteiktas 2005.06.04 už buriavimo populiarinimą. Savo valstybininko veikla atvėrė sausumos ir jūros sienas Lietuvos buriuotojams, 1948-ųjų metų Laisvųjų Tautų Olimpiados aukso ir sidabro medalių prizininkas, susiejęs visą savo gyvenimą su vandeniu, ekologija, morale ir kitom buriuotojams artimom vertybėm.
- Algirdas Mykolas Brazauskas – Garbės Nario ženklelio numeris 3. Lietuvos Respublikos Prezidentas, buvęs Ministras pirmininkas. Garbės Nario Vardas suteiktas 2005.06.04 už buriavimo populiarinimą. Kreiserinio buriavimo rėmėjas, tradicinės „Kuršių marių“ regatos Komodoras, buriuotojas, valstybininkas.
- Jurgis Vilemas – Garbės Nario ženklelio numeris 4. Tikrasis Lietuvos Mokslų Akademijos narys, Habilituotas mokslų daktaras, Profesorius, AB „Lietuvos Energija“ Valdybos Pirmininkas, Lietuvos Energetikos Instituto Tarybos Pirmininkas. Garbės Nario Vardas suteiktas 2005.06.04 už sportinio buriavimo populiarinimą. Sportinio buriavimo rėmėjas, praeityje daugkartinis Respublikos buriavimo čempionas, 1975 organizavęs jachtos „Vilnis“ plaukimą už Speigračio, LBS Prezidentas 1995–2000 metais.
- Raimundas Daubaras – Garbės Nario ženklelio numeris 5. Projekto Lietuvos vardo garsinimui „Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva“ vadovas. Už Lietuvos vardo garsinimą žygiu aplink pasaulį Prezidento V. Adamkaus apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi. Taip pat apdovanotas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“. Viešosios įstaigos „Nacionalinė pažangos premija“ direktorius, UAB „Videvita Vilnius“ direktoriaus pavaduotojas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Virtuali paroda „Lietuva po burėmis“ Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Lietuvos buriavimo raidos istorija
- ↑ 3,0 3,1 Iš mūsų buriuotojų gyvenimo. „Jūra“. 1937 m. Nr.3 psl.81
- ↑ „Gero Vėjo!: Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai“ – Klaipėda: S. Jokužio l-kla-sp., 2002. ISBN 9986-31-061-X. 36 – 37 psl.
- ↑ „Vakarai“. 1938, sausio 27 d., psl.7
- ↑ Lietuvos Buriuotojų Sąjungos simbolika
- ↑ LBS buriuotojo elgesio normos uostuose
- ↑ LBS vėliavos ir vimpelo metrikai ir etiketas
- ↑ LBS garbės nariai[neveikianti nuoroda]
Nuorodos redaguoti
|
Šis straipsnis apie organizaciją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |