Lūgamėnai

Lūgamėnai
Лугамавічы
Łuhamavičy, Korvin-Mileŭski. Лугамавічы, Корвін-Мілеўскі (1898).jpg
Buvę Korvin–Milevskių dvaro ponų rūmai 1898 m.

Lūgamėnai
53°53′42″ š. pl. 25°57′34″ r. ilg. / 53.89500°š. pl. 25.95944°r. ilg. / 53.89500; 25.95944 (Lūgamėnai)Koordinatės: 53°53′42″ š. pl. 25°57′34″ r. ilg. / 53.89500°š. pl. 25.95944°r. ilg. / 53.89500; 25.95944 (Lūgamėnai)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Vijos rajonas
Gyventojų (2009[1]) 111
Commons-logo.svg Vikiteka LūgamėnaiVikiteka

Lūgamėnai[2] (blrs. Лугамавічы) – gatvinis kaimas Baltarusijos vakaruose, Gardino srities Vijos rajono Leliukų apylinkėje. Išsidėstęs į pietus nuo Lazūnų kaimo, ant Veremos upės dešiniojo kranto.

IstorijaKeisti

Valda žinoma nuo viduramžių, priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Dūdų seniūnijai. Žinomi jos valdytojai: 1608 m. – Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, 1653 m. – Teodoras Denhofas, vėliau Marijonas Valavičius, 1665 m. – Kazimieras Horbačevskis. Po to valdė Zamoiskiai, Pacai ir Buinickiai, Zienkevičiai. Panaikinus Dūdų seniūniją, perėjo iždo priklausomybėn. Carinei Rusijai užėmus LDK žemes, jos valdovė Jekaterina II 1796 m. padovanojo Lūgamėnus tūlam Rachmanui, kuris po dviejų metų pardavė valdą Korsakams.

Pastarieji 1800 m. perleido Lūgamėnų dvarą Samueliui Lanevskiui–Volkui (1768–1851). Naujasis savininkas pasižymėjo itin žiauriu elgesiu su pavaldiniais, jis buvo aprašytas ir poeto Adomo Mickevičiaus poemoje „Ponas Tadas“ VII dalyje. Tuo pačiu metu S.Lanevskis–Volkas sugebėjo gerai ūkininkauti ir nusipirkti Garanainių ir Lazūnų dvarus. Savo turtą jis užrašė trims vaikaitėms. Viena jų, Veronika ištekėjo už Oskaro Korvin-Milevskio ir Lūgamėnai vėliau atiteko jųjų sūnui Ipolitui Korvin–Milevskiui. Lūgamėnų dvaro ponų namas buvo medinis, vienaaukštis. Korvin–Milevskiai jame gyveno iki 1880 m., vėliau persikraustė į Lazūnus, o Lūgamėnai liko palivarku.[3]

XIX a. antrojoje pusėje prie buvusio dvaro atidaryta rusiška pradinė mokykla. 1904 m. krašte apsilankęs Vilniaus gubernatorius Konstantinas Palenas išklausė vietinių gyventojų pageidavimą mokyti joje lietuvių kalba ir pripažino tai teisėtu. Šį faktą lazūniečiai 1906 m. priminė laišku į „Vilniaus žinias“, bet laikraštyje išspausdintas straipsnis valdžios liko praignoruotas.[4]

Caro laikais ir tarpukaryje Lūgamėnai buvo to paties pavadinimo valsčiaus centru. Į valsčiaus sudėtį įėjo nemažai lietuviškų kaimų: Bežemniai, Babrėnai, Gudenioniai, Lazūnai, Joskūnai ir kt.[5] Pokaryje Lūgamėnų valsčius buvo panaikintas, jo kaimai įjungti į Jurotiškių rajoną. Nuo 1960 m. – Vijos rajono sudėtyje. Iš buvusio dvaro Lūgamėnuose išliko tik vienas ūkinis pastatas.

Žymūs žmonėsKeisti

  • Kaime 1976 m. gimė Eugenas Bartnickis (blrs. Яўген Бартнiцкі) – katalikų kunigas ir baltarusių poetas

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti