Lėverkuzenasmiestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, į šiaurę nuo Kelno.

Lėverkuzenas
vok. Leverkusen
      
Leverkuzeno bažnyčia
Lėverkuzenas
Lėverkuzenas
51°02′00″ š. pl. 06°59′00″ r. ilg. / 51.03333°š. pl. 6.98333°r. ilg. / 51.03333; 6.98333 (Lėverkuzenas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Šiaurės Reinas-Vestfalija Šiaurės Reinas-Vestfalija
Gyventojų (2009) 160 593
Plotas 78,85 km²
Tankumas (2009) 2 037 žm./km²
Tinklalapis [1]
Vikiteka Lėverkuzenas
Kirčiavimas Lė́verkuzenas

Geografija redaguoti

Lėverkuzenas priklauso Reino–Rūro aglomeracijai, įsikūręs prie Reino dešiniajame krante, prie Reino ir Vupero upių santakos. Upių uostas; jachtų uostas. Per Lėverkuzeną eina geležinkelis Kelnas–Dortmundas, prie jo susikerta automobilių magistralės Kelnas–Dortmundas ir Kelnas–Oberhauzenas.

Istorija redaguoti

Lėverkuzenas susikūrė 1930 m. sujungus Vysdorfo miestą ir Šlebušo, Reindorfo, Šteinbuchelio gyvenvietes; 1975 m. prijungtas Opladeno miestas ir kitos gyvenvietės.

Architektūra redaguoti

  • Rokokinė Šv. Adelgundos bažnyčia, pastatyta XVIII a.
  • Kristaus Karaliaus bažnyčia, pastatyta 1928 m., architektas D. Bomas.
  • Šv. Elžbietos bažnyčia, pastatyta 1957 m., architektas E. Štefannas.
  • Barokiniai Morsbroicho rūmai, pastatyti 1773 m., architektas I. F. von Rolis, 1887 m. pristatyti fiygeliai, architektas H. O. Pflaume; dab. meno muziejus.
  • Romerių vila, pastatyta 1905 m., architektas P. Linderis.
  • Daugiafunkcis „BayArena“ stadionas, pastatytas 1923 m., rekonstruotas ir plėstas 1986 m., 1997 m.
  • Kultūros centras, pastatytas 1962 m., architektas A. H. H. Aalto.
  • Bendrovės Bayer AG komunikacijų centras, pastatytas 1991 m., architektai E. Šneideris, G. Penkeris.
  • Administracinis pastatas, pastatytas 2002 m., architektas H. Janas.

Ekonomika redaguoti

Lėverkuzenas – chemijos pramonės centras (vaistų, dažų, dirbtinio pluošto, sieros rūgšties, augalų apsaugos priemonių, fotochemijos prekių gamyba; BayerAG, Agfa–Gevaert AG įmonės). Moderniųjų technologijų, tekstilės, metalo apdirbimo pramonė, mašinų, automobilių dalių gamyba.

Kultūra redaguoti

Yra Meno (Morsbroicho rūmuose), fotografijos istorijos, pramonės muziejai. Chemijos mokslinė biblioteka. Teatras. Vyksta kasmetinis džiazo festivalis. Japonų botanikos sodas. Sporto ir poilsio centras. [1]

Sportas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Lėverkuzenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 51 psl.