Lėkščiasvydis („Ultimeitas“)
Aukščiausias sporto šakos valdymo organasLietuvos skraidančiojo disko federacija (LSDF), tarpt. Pasaulinė skraidančiojo disko federacija (WFDF)
Sportas išrastasJAV 1968 m.
Divizionaiatvirasis (Open)

moterų (Women)

mišrusis (miXed)
Žaidėjų skaičius aikštėježolės:7/komanda, salės:5/komanda, paplūdimio:5/komanda
Naudojamas inventoriusSkraidantis diskas
KontaktasBekontaktė sporto šaka
Klubai LietuvojeVorai, Zepps, Taškas, Skraidantys drambliai, Marių Meškos, Briliantais sninga, Mixtūra, Zero Ultimate, Velniai, Žalieji velniai, Shooting Stars.
Olimpinė sporto šakaNe, bet priklauso „pasaulio žaidynėms

Lėkščiasvydis, dar vadinamas ultimeitu (angl. ultimate) arba frisbiu (angl. frisbee) – bekontaktis komandinis žaidimas, žaidžiamas su 175 gramų skraidančiuoju disku.

Lėkščiasvydis – tai greitas, techniškas, reikalaujantis taktinių įgūdžių žaidimas su pagrindine garbingo žaidimo taisykle (angl. fair play).

Žaidimo tikslas – pelnyti taškus perdavinėjant diską savo komandos nariams. Taškai pelnomi pagavus diską taškų pelnymo zonoje, panašiai kaip amerikietiškajame futbole arba regbyje, tačiau čia priešingai, diską turintis žaidėjas bėgti negali.

Lėkščiasvydžio sporte nėra fizinio kontakto ir jame nėra teisėjų. Didžiojoje daugumoje turnyrų ar čempionatų teisėjai nedalyvauja ir visus žaidime iškilusius taisyklių pažeidimus skelbia ir sprendžia patys žaidėjai. Tik keliose lygose ir pasaulio čempionatuose dalyvauja stebėtojai. Stebėtojai įsikiša tik kai taškų pelnymo metu įvyksta taisyklių pažeidimas ir komandos nesutaria dėl to, kuri pusė teisi.

2015 rugpjūčio 2 dieną Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), vykusioje 128-ojoje TOK sesijoje Kvala Lampūre, pripažino pasaulinę skraidančiojo disko federaciją (WFDF) ir jos kuruojamas skraidančiojo disko disciplinas kaip atskiras sporto šakas.[1]

Lėkščiasvydis Lietuvoje pradėtas kultivuoti nuo 2000 metų. Aukščiausias Lietuvos ultimeito rinktinės pasiekimas pasaulio čempionate — 15 vieta, o Europos klubų čempionate – 11 vieta.

2022 m. gruodžio 11 d. Lietuvos moterų lėkščiasvydžio rinktinė Europos uždarų patalpų čempionate pelnė bronzos medalius.[2]

Istorija redaguoti

Pirmasis skraidantis diskas buvo pagamintas Volterio Morisono (Walter Morrison) 1948 metais JAV. 1957 m. sausio 23 d. „Wham-O“ žaislų kompanija nupirko išradimo teises ir pradėjo skraidančių diskų gamybą su prekinio ženklo pavadinimu „Frisbee“.

 
„Frisbee“ pyrago lėkštė.

1968 m. rudenį Džoelis Silveris (Joel Silver), Kolumbijos universiteto, esančio Meiplvude, Naujajame Džersyje, studentas pasiūlė universiteto studentų bendruomenei idėją įkurti studentų „frisbio“ komandą. Jau kitą vasarą grupelė studentų pradėjo kartu žaisti tai, ką Silveris vadino „geriausiu žaidimu“ (angl. ultimate game experience). Taisyklės sukurtos amerikietiško futbolo, kurį išmoko iš Džeredo Kaso (Jared Kass) vasaros stovyklos metu, žaidimo pagrindu, bet pritaikytos žaisti su skraidančiu disku. Žaidimo taisykles vėliau Kasas ir Silveris patobulino.

Pačioje pradžioje šį žaidimą žaidė ir taisykles tobulino įvairūs Kolumbijos universiteto studentai ir akademinės bendruomenės nariai, įskaitant studentų laikraščio atstovus, politikos mokslų ir aktorystės studentus. Prie pagrindinių žaidimo kūrėjų ir populiarintojų Silverio ir Kaso prisidėjo Bernardas Helringas (Bernard Hellring) ir Džonis Hainsas (Jonny Hines). Dar vienas pirmosios komandos narys buvo Volteris Sabo (Walter Sabo), kuris tapo labai svarbiu „American Business“ radijo stoties darbuotoju. Šis sportas buvo identifikuojamas kaip kontrkultūrinė veikla.

Pirmoji šį sportą ir jo atsiradimo istoriją aprašanti knyga buvo išleista 2005 metų gruodį, pavadinta „Ultimate: The First Four Decades“.

Pagrindinės žaidimo taisyklės (taškų pelnymo ir judėjimo) nesikeitė ir pirmuose žaidimuose atsarginių žaidėjų skaičius būdavo neribojamas. Pražangomis buvo laikomas tyčinis kontaktas. Žaidžiama buvo be teisėjų – ši taisyklė išliko ir iki šių dienų: daugumoje lėkščiasvydžio varžybų (net ir aukšto lygio turnyruose) pažeidus taisykles patys žaidėjai sprendžia kilusius ginčus.

Žaidimo taisyklės redaguoti

Dešimt nesudėtingų lėkščiasvydžio taisyklių[3]:

 
Lėkščiasvydis, JAVAustralija, 2005 m. pasaulio ultimeito čempionate
 
Lėkščiasvydžio aikštės išmatavimai žaidžiant lauke
  1. Aikštelė – keturkampis plotas su galinėmis įskaitinėmis zonomis kiekviename aikštelės gale. Aikštelės matmenys: 100 m X 37 m (dvi 18 metrų galinės įskaitinės zonos ir 64 m aikštė tarp jų).
  2. Žaidimo pradžia – abi komandos stovi išsirikiavusios prieš savo galinės įskaitinės zonos liniją. Gynėjai meta diską puolėjams. Aikštelėje žaidžia 7 žaidėjai lauke ir 5 – patalpoje.
  3. Taškai – kiekvieną kartą, kai puolėjai perduoda diską savo komandos nariui, esančiam varžovų įskaitinėje zonoje, pelnomas taškas. Po kiekvieno taško apsikeičiama aikštelės pusėmis ir žaidimas tęsiamas toliau.
  4. Disko judėjimas – diską galima mesti bet kuria kryptimi, ją perduodant savo komandos nariui. Žaidėjui negalima eiti ar bėgti su lėkšte rankose. Žaidėjas su lėkšte rankose (metikas) privalo lėkštę mesti per 10 sekundžių lauke ir per 8 sekundes žaidžiant salės ultimeitą. Laiką skaičiuoja gynėjas, ginantis metiką.
  5. Disko perėmimas – jeigu metimas nepavyko (pvz., pateko už aikštelės ribų, palietė žemę ar grindis, buvo perimtas varžovų), tuomet besigynusi komanda gauna diską ir tampa puolančia komanda.
  6. Žaidėjų keitimas – keitimą galima vykdyti po kiekvieno pelnyto taško bei žaidėjui susižeidus. Keitimų skaičius neribotas.
  7. Bekontaktis žaidimas – bet koks fizinis kontaktas tarp žaidėjų draudžiamas. Taip pat draudžiama pastumti, blokuoti, kišti koją ar kitokiu būdu trukdyti žaidėjui judėti. Palietus žaidėją, fiksuojama pražanga (angl. foul).
  8. Pražangos – jeigu po taisyklių pažeidimo (stūmimas, blokavimas, lietimas ir pan.) prarandamas diskas, tai žaidimą tęsia tos komandos žaidėjas, prieš kurį buvo prasižengta, nuo tos vietos, kur buvo įvykdytas pažeidimas. Jeigu žaidėjas, kaltas dėl taisyklių pažeidimo, nesutinka su tuo, žaidimas tęsiamas nuo tos vietos, iš kur buvo mestas diskas prieš taisyklių pažeidimą.
  9. Pačių teisėjavimas – žaidėjai yra atsakingi už taisyklių pažeidimus ir klaidas. Tarpusavio ginčus sprendžia patys.
  10. Žaidimo prasmė – lėkščiasvydis propaguoja sportinį teisingumą ir garbingą elgesį, griežtą taisyklių laikymąsi ir tikrąjį žaidimo malonumą. Skatinamas konkuravimo žaidimas, bet jokiu būdu ne žaidėjų pagarbos vienas kitam kaina.

Lėkščiasvydžio variacijos redaguoti

 
Lėkščiasvydžio (Ultimeito) diskas (vidinė pusė)

Tradicinis lėkščiasvydis redaguoti

Lėkščiasvydis yra žaidžiamas lauke, 100 metrų ilgio ir 37 metrų pločio stadione, suskirstytame į tris segmentus: dvi taškų pelnymo zonos aikštės galuose iš abiejų pusių (18 metrų ilgio ir 37 metrų pločio) ir taškų pelnymo zona (64 metrų ilgio ir 37 metrų pločio) žaidimo laukas. Tarptautinės skraidančio disko federacijos taisyklės naudoja aikštę su mažesnėmis įskaitinėmis zonomis. Žaidimas vyksta tarp dviejų komandų su tokiu pačiu žaidėjų skaičiumi, įprastai žaidžiama septyni prieš septynis. Kiekviena komanda daugiausiai gali turėti 27 žaidėjus. Mišrių komandų turnyruose aikštelėje iš septynių žaidėjų bent 3 privalo būti merginos.

Prieš prasidedant žaidimui abiejų komandų kapitonai arba atstovai meta du diskus ir spėja ar atsivers abu vienodi diskai ar skirtingi. Burtus laimėjusi komanda renkasi puolimą, gynybą arba aikštės pusę. Abiejų komandų nariai išsirikiuoja priešais liniją savo zonoje. Žaidimas prasideda, kai besiginančiosios komandos žaidėjas pakelia diską rankoje (duodamas signalą oponentams), kad jų komanda jau pasiruošusi žaisti. Kitos komandos žaidėjas (-ai) pakelia ranką duodami signalą, kad jų komanda taip pat pasirengusi žaisti. Kai abi komandos yra pasiruošusios, besiginančiosios komandos žaidėjas meta „pulą“ (angl. pull), t. y. diskas yra metamas oponentams, kad būtų galima pradėti žaisti, panašiai kaip išspyrimas (angl. kickoff) amerikietiškame futbole. „Pulas“ metamas kaskart po taškų pelnymo. Jeigu metant „pulą“ diskas užeina iš aikštės ribų, diską turėjusi gauti komanda gali rinktis ir pradėti žaidimą iš to taško, kur diskas kirto aikštės ribą, arba iš vidurio aikštės, ties „brick“ žyme (atžymos yra dvi: abiejose aikštės pusėse), esančia 20 metrų nuo savosios zonos.

Nuo to momento, kai žaidėjas pagauna diską arba jį paima nuo žemės, žaidėjas turi įtvirtinti atraminę koją ir jos negali judinti iš vietos tol, kol diskas bus perduotas kitam žaidėjui (disko perduoti iš rankų į rankas negalima). Žaidėjas turi atlikti disko perdavimą per 10 sekundžių ir jam sekundės turi būti skaičiuojamos balsu nuo vieno iki dešimties besiginančio žaidėjo, esančio ne toliau, kaip 3 metrai nuo žaidėjo su disku. Jeigu nespėjama išmesti disko per 10 sekundžių, skelbiamas „delsimas“ (angl. stall) ir besiginančioji komanda tampa puolančiąja komanda, turinčia diską. Žaidimas tęsiamas iš to paties taško, kur stovėjo oponentų žaidėjas su disku. Puolančios ir besiginančios komandos taip pat keičiasi pusėmis, jeigu puolančioji komanda nesugeba perduoti disko sėkmingai savo komandos nariams (t. y. diskas nepasiekęs tikslo nusileidžia ant žemės arba būna numušamas besiginančios komandos) arba besiginančioji komanda pagauna/perima skrendantį diską perdavimo metu. Disko nukritimo ant žemės atveju žaidimas tęsiamas nuo vietos, kur diskas sustojo, o ne kur pirmą kartą palietė žemę. Jeigu puolanti komanda, atliekanti disko perdavimą, išmeta diską už aikštės ribų, žaidimas tęsiamas nuo taško, kur diskas išėjo už aikštės ribų.

Kai žaidėjas fizinio įsikišimo metu trukdo priešininkui, gali būti skelbiamas žaidimo taisyklių pažeidimas. Jeigu taisyklių pažeidimas yra sukeltas besiginančios komandos ir dėl to atakuojanti komanda praranda diską, paskelbus žaidimo taisyklių pažeidimą (angl. foul), diskas yra grąžinamas atakavusiai komandai ir žaidimas tęsiamas, vėl pradedant skaičiuoti nuo vieno. Kadangi lėkščiasvydis yra sportas be teisėjų, žaidėjas, pažeidęs taisykles, turi teisę sutikti arba nesutikti su skelbiamu taisyklių pažeidimu. Jeigu vieningai nesutariama dėl to, kas įvyko, diskas yra grąžinamas į prieš tai buvusią vietą. Nepaisant pertraukimų, žaidimas tęsiamas tol, kol yra pelnomas taškas, išskyrus išimtinius atvejus dėl traumų. Žaidėjų keitimai galimi tik vienai ar kitai komandai pelnius tašką (išskyrus esant traumai).

Taškai yra pelnomi perduodant diską komandos nariui, esančiam oponentų taškų zonoje. Po taškų pelnymo komandos keičiasi pusėmis, tai yra, atakos kryptimi, ir tašką pelniusi komanda meta „pulą“ oponentams. Žaidžiama tol, kol kuri nors komanda pirmoji pelno 15 taškų ir dviejų taškų persvarą nuo savo oponentų, arba kuri komanda pirmesnė pasiekia 17 taškų ribą. Taškų riba gali būti nuspręsta komandos kapitonų arba turnyro organizatorių. Turnyrai dažniausiai rengiami iki 13 taškų, siekiant taupyti laiką. Vienai iš komandų surinkus pusę reikiamų taškų (9 taškus iš 17 reikiamų surinkti turnyro metu) arba kai praeina pusė žaidimui numatyto laiko (tradiciškai tai 50 iš 100 minučių), skelbiama 10 minučių pertrauka. Labiausiai paplitęs yra lankstus turnyro formatas, kai pasibaigus žaidimui skirtam laikui baigiamas žaisti taškas (t. y. kol viena iš komandų pelno tašką), tuomet nustatoma riba (t. y. skaičius, kuris būtų prie pirmaujančios komandos pridėjus dar vieną tašką), kurią pirma pasiekusi komanda ir taps nugalėtoja. Kiekviena komanda per kėlinį gali pasinaudoti po dvi 120-ies sekundžių pertraukėlėmis. Žaidimo metu pertraukėlės gali būti skelbiamos tik diską turinčio žaidėjo, bet pelnius tašką, pertraukėlę gali skelbti bet kuris žaidėjas.

Salės lėkščiasvydis redaguoti

 
Lėkščiasvydis žaidžiamas rankinio išmatavimų sporto salėje

Lėkščiasvydis žaidžiamas ir sporto salėse, tam naudojamos rankinio sporto aikštelės arba uždara futbolo aikštė su dirbtine danga. Žaidžiant salėse diskas negali paliesti salės sienų, lubų ar kitų salėje esančių atributų. Lyginant su lauko ultimeitu žaidžiant salėje erdvė yra gerokai mažesnė, tad ir žaidėjų skaičius yra sumažinamas Dažniausiai žaidžiama 5 prieš 5 (siekiant paįvairinti pramoginius turnyrus organizatoriai padaro išimčių):

Pagrindiniai salės lėkščiasvydžio skirtumai nuo tradicinio žaidžiamo lauke yra šie:

  • Baltijos šalyse, salėje lėkščiasvydis žaidžiamas rankinio išmatavimų aikštėje, t. y. 40 metų ilgis, 20 metrų plotis. Taškų pelnymo ribos iš abiejų pusių 6 metrai nuo galinės linijos;
  • Žaidimai trunka 25 minutes (finalai po 35 minutes);
  • Taškų limtas taip pat yra sumažintas iki 11 (finaluose iki 13 taškų);
  • Puolėjai turi išmesti diską per 8 sekundes;
  • Kiekviena komanda turi po vieną, vienos minutės trukmės pertraukėlę.


Europoje ypač paplitęs salės lėkščiasvydis dėl žiemos ir netinkamų oro sąlygų. Čia lėkščiasvydis dažniausiai žaidžiamas rankinio sporto salėse, o treniruotėms naudojamos ir krepšinio salės. Žaidėjai dažniausiai mūvi kelių, alkūnių ir riešų apsaugas, kaip rankinyje, siekiant išvengti nubrozdinimų ir įpjovimų gaudant diską krentant.

 
Lėkščiasvydis žaidžiamas krepšinio parametrų sporto salėje

Dėl palyginti mažos žaidimo aikštės ir nesant vėjui, buvo sukurta ir ištobulinta keliasdešimt specifinių puolimo ir gynybos taktikų. Taip pat, tai vieta, kur metimai, tokie kaip scoober, blade, hammer ir poach gali būti atliekami, nes tam nemaišo vėjas. Naudojant šiuos metimus galima dar labiau praplėsti naudojamų taktikų sąrašą, nes lauke visi šie metimai yra išbalansuojami vėjo ir praranda savo tikslumą žaidžiant lauke ir yra tinkami tik trumpam atstumui. Europoje dažniausiai diską reikia perduoti per 8 sekundes, nes čia salės lėkščiasvydis žaidžiamas kiek greičiau ir aktyviau.

Sporto salėse vykstantys turnyrai bei čempionatai populiariausi yra Europoje. Žinomiausias Europoje ir ilgiausiai vykstantis uždarų patalpų lėkščiasvydžio turnyras „Winter Trophy“ vyksta kasmet sausio pabaigoje, Švedijoje Geteborgo mieste, kur kasmet susirenka virš 50 komandų iš visos Europos.

Baltijos šalyse du didžiausi salės klubiniai turnyrai vyksta RygojeRigas Rudens“ ir TalineKick in de Kok“.

Paplūdimio lėkščiasvydis redaguoti

 
Žaidžiamas paplūdimio lėkščiasvydis sporto festivalyje Palangoje „Sportas visiems“

Paplūdimio lėkščiasvydis yra alternatyvi lėkščiasvydžio forma. Kaip galima spręsti iš pavadinimo, žaidimas vyksta ant smėlio ir dažniausiai paplūdimyje. Paplūdimio lėkščiasvydžio žaidimai vyksta mažesnėje negu tradicinio lėkščiasvydžio aikštėje su 4 arba 5 žaidėjais (priklauso nuo turnyro formato). Paplūdimio lėkščiasvydis žaidžiamas basomis. Aukščiausias paplūdimio lėkščiasvydžio sporto šakos valdymo organas yra Paplūdimio lėkščiasvydžio mylėtojų asociacija (Beach Ultimate Lovers Association, trump. BULA), kuri organizuoja pasaulio paplūdimio, bei žemynų ultimeito paplūdimio čempionatus.[4]

 
Disko gaudymas krentant – layout.

Dauguma paplūdimio lėkščiasvydžio turnyrų yra žaidžiami pagal BULA taisykles, kurios parengtos WFDF su keliais BULA pakeitimais.

Didžiausias[5] ir vienas plačiausiai žinomiausių paplūdimio lėkščiasvydžio turnyrų vyksta JAV. Tai mišrių sudėčių komandinis paplūdimio lėkščiasvydžio turnyras, rengiamas liepos mėnesį Wildwood mieste, Naujajame Džersyje.

Kitas labai populiarus ir žinomiausias Europoje turnyras vadinasi „Paganello“[6] ir vyksta Riminyje, Italijoje.

Europoje yra populiarūs Hat formato paplūdimio turnyrai. „Kiev HAT“, vykstantis Ukrainos sostinėje Kijeve, kasmet vasaros pabaigoje sutraukia 250–350 paplūdimio lėkščiasvydžio entuziastų iš visos Europos. Turnyras ypač liaupsinamas dalyvių, nepaisant to, kad turnyro metu kartais temperatūra pasiekia net +40 °C.

Lietuvoje yra rengiami tik du paplūdimio lėkščiasvydžio turnyrai: klubinis turnyras „SUN BEAM“ (Klaipėdoje) ir „Palanga sands“ (Palangoje). Pastarasis yra HAT formato turnyras, kuriame burtų keliu žaidėjai yra paskirstomi į komandas. Tai vienos dienos trukmės turnyras – antrą dieną vyksta individualių rungčių varžybos (toliausiai numesto disko, ilgiausiai ore išsilaikiusio disko ir gražiausio layout rinkimai). Tarptautinis paplūdimio lėkščiasvydžio turnyras „SUN BEAM“ vyksta Klaipėdoje (Smiltynėje). Priešingai nei „Palanga Sands“, tai yra komandinis turnyras, kuriame išaiškėja pajėgiausios paplūdimio lėkščiasvydžio komandos. Turnyras rengiamas liepos mėnesio viduryje ir trunka dvi dienas.

Intensyvus lėkščiasvydis redaguoti

Intensyvusis lėkščiasvydis, tai dar viena variacija, pritaikyta žaisti mažesniame lauke. Ši lėkščiasvydžio forma buvo išrasta miesto sąlygomis, kur yra ribota erdvė ir negalima žaisti tradicinio dydžio aikštėje. Tai daugeliu aspektu labai panašu į salės lėkščiasvydį, išskyrus tai, kad žaidžiama komandomis nuo 3 iki 7 žaidėjų vienos komandos žaidėjų aikštėje.

Pagrindinės intensyvaus lėkščiasvydžio taisyklės:

  • Naudojama tik viena taškų pelnymo zona;
  • Žaidimo aikštė padalinta į tris teritorijas: taškų pelnymo zona, žaidimo aikštė ir disko perdavimo zona;
  • Norint pelnyti tašką, diskas turi būti metamas taip, kad kirstų taškų zonos vidinę liniją ir diskas turi būti pagautas taškų zonoje;
  • Jeigu diskas metamas taip, kad išskrenda iš aikštės ir vėl grįžta į aikštę praskridęs taškų pelnymo zonos vidinę liniją ir pagaunamas – taškai nėra pelnomi. Atakuojanti komanda turi išmesti diską iš taškų zonos ir dar kartą bandyti užpulti taip, kad metamas diskas kirstų taškų zonos vidinę liniją;
  • Diską perėmus kitai komandai, arba jeigu atakuojanti komanda praranda diską, besiginančioji komanda perėmusi diską turi perduoti diską į disko perdavimo zoną ir tik tuomet galima pulti į taškų pelnymo zoną;
  • „Pulai“ nėra metami. Tašką pelniusi komanda perduoda diską priešininkų komandai, žaidimas tęsiamas oponentų komandai pradedant ataką nuo disko perdavimo zonos. Po taško pelnymo abi komandos turi būti savo vietose ir pradėti žaidimą ne ilgiau kaip per 20 sekundžių.

Žaidimo dvasia redaguoti

Lėkščiasvydyje (ultimeite) pagrindinis apdovanojimas yra „Žaidimo dvasios“ (angl. Spirit of The Game) trofėjus. Šis apdovanojimas yra aukščiausio lygio ir geriausią žaidimą pademonstravusios komandos įvertinimas. Lėkščiasvydis – sporto šaka, kurioje nėra teisėjų ir visus kilusius ginčus tarp žaidėjų, taisyklių pažeidimus sprendžia patys žaidėjai, remiantis sąžiningumo, pagarbos oponentui bei garbingo žaidimo (fair play) principais.

Ši taisyklė yra iš oficialių lėkščiasvydžio taisyklių, parengtų „USA Ultimate“ (liet. JAV lėkščiasvydžio asociacija):

Lėščiasvydyje remiamasi sportininkų žaidimo dvasia ir pagarba oponentams, kurios jie turi laikytis žaidimo metu. Varžybų metu greitas, intensyvus bei konkurencingas žaidimas yra skatinamas, tačiau jokiu būdu neprarandant pagarbos priešininkų komandai, sąžiningo žaidimo, taisyklių laikymosi ir neprarandant žaidimo džiaugsmo. Tokie veiksmai kaip pajuoka iš oponentų, tyčinės bei pavojingos pražangos arba kitoks „laimėti bet kokia kaina“ elgesys yra priešingas šio sporto žaidimo dvasiai ir turėtų būti vengiamas.

Žaidimo dvasios apdovanojimas yra skiriamas komandai, surinkusiai aukščiausią balų vidurkį pagal penkis kriterijus: 1. Taisyklių išmanymas ir jų laikymasis; 2. Fizinis kontakto naudojimas žaidime, pražangos, pavojingas žaidimas; 3. Oponentų geranoriškumas; 4. Priešininkų savikontrolė ir pozityvus elgesys; 5. Varžovų vidinė komunikacija ir bendravimas su „mūsų“ komanda. Kiekvienai iš šių kategorijų komandos skiria priešininkų komandai balus tarp 0 ir 4.

Turnyrai ir lygos redaguoti

Tradiciniai turnyrai redaguoti

Tradiciniai lėkščiasvydžio turnyrai, tai klubiniai turnyrai. Tokios varžybos dažniausiai yra organizuojamos savaitgaliais ir trunka dvi dienas (šeštadienį ir sekmadienį). Tradiciniuose turnyruose viena komanda per vieną dieną sužaidžia nuo 4 iki 6 varžybų. Turnyruose klubo garbę atstovaujantis žaidėjas gali atstovauti tik vienai komandai.

Tradiciniuose turnyruose būna pora divizionų: atvirasis (Open), moterų ir mišrusis. Priklausomai nuo vyraujančio metų laiko priklauso ir turnyro formatas (salės, lauko ar paplūdimio turnyras). Turnyruose organizatoriai patys parenka iki kiek taškų bus žaidžiama, kiek laiko žaidimams bus skiriama, o čempionatuose yra standartiniai rėmai, kurių metu stengiamasi nekeisti standartinių taisyklių. Tradicinis lėkščiasvydžio turnyras, vykstantis lauke, trunka 100 minučių arba žaidžiamas iki 15 taškų, bet nedaugiau negu iki 17 taškų.

HAT turnyrai redaguoti

Šis turnyro tipas yra kilęs iš angliško žodžio „HAT“ (liet. kepurė). HAT turnyrai yra dažnas reiškinys lėkščiasvydžio aplinkoje. Tokiuose turnyruose žaidėjai registruojasi, susirenka individualiai, o ne su komanda ir burtų keliu būna paskirstomi į komandas. Žaidėjai dažniausiai būna skirstomi į skirtingus burtų krepšelius arba kepures pagal patirtį ir lytį, vėliau traukiant žaidėjų vardus suskirstomos komandos.

Hat turnyruose ypatingos reikšmės sukuria naujų kontaktų užmezgimas, bendravimas su lėkščiasvydžio bendruomene ir jos atstovais. Tokiuose turnyruose labiau svarbu yra susipažinti su žaidėjais, pasidalinti patirtimi, smagiai praleisti laiką, bei pasilinksminti su jais. Įvairaus lygio žaidėjai dalyvauja tokio pobūdžio renginiuose, nuo pasaulinio lygio žaidėjų iki visiškų pradedančiųjų. Hat turnyruose dažniausiai yra parenkama kokia nors tema, pvz.: laukiniai vakarai, ateiviai, piratai, superherojai, ir pan. Turnyrų organizatoriai komandoms suteikia jau iš anksto sugalvotus pavadinimus, kurie atspindėtų bendrą temą, kaip pvz.: filmų žvaigždės, laukiniai gyvūnai ir panašiai.

Lėkščiasvydžio lygos redaguoti

Pasaulyje yra nemažai reguliariojo sezono lygų. Daugiausia tokių lygų yra JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Vokietijoje. Šalyse, kur lėkščiasvydis yra itin populiarus, greta įprastinių turnyrų ir lygų, dažnai yra rengiamos ir moksleivių bei aukštųjų mokyklų studentų lygos nacionaliniu bei tarptautiniu mastu su labai įvairiomis grupėmis: vaikinų, merginų ir mišrios sudėties.

Nuo 2016 metų Lietuvoje nacionalinis uždarų patalpų čempionatas (Lietuvos lėkščiasvydžio čempionatas (LUČi)) vyksta lygos formatu šaltuoju sezono metu.

Vasaros lygos redaguoti

Pramoginės lygos yra visur skirtingos. Jos skiriasi savo dydžiu ir formatais. Pirmoji tokia lyga buvo suorganizuota 1986 m., o 1993 m. jau susivienijo į Otavos Karltono ultimeito asociaciją Kanadoje, kuri ir šiuo metu vis dar yra laikoma pačia didžiausia Ultimeito vasaros lyga pasaulyje. 2004 metais lygoje buvo 354 komandos ir apie 5000 žaidėjų.[7]

Lietuvoje 2010 metų vidurvasaryje buvo rengta lauko lėkščiasvydžio lyga – „Vilniaus Vasaros lyga“, kurioje varžėsi stipriausios sostinės komandos. „Vilniaus Vasaros lygoje“ dalyvavo 4 komandos ir žaidė dviejų ratų grupės varžybas. Varžybos vyko Vilniaus Vingio parke, siekiant žmones supažindinti su lėkščiasvydžiu ir pritraukti daugiau naujų žaidėjų.

Mokyklų ir jaunimo lygos redaguoti

Turnyrai tarp mokyklų būna organizuojami nuo vietinių klubų iki nacionalinio lygmens turnyrų. JAV lėkščiasvydžio federacija rengia vaikinų ir merginų mokyklų nacionalinį čempionatą kasmet Mineapolyje, Minesotoje. Šis čempionatas yra žinomas kaip jaunimo klubų čempionatas ir labai dažnai sulaukia daug dalyvių (skirtingo pajėgumo žaidėjai kartais iš visos Anglijos, kur silpnesnės mokyklų komandos nedalyvauja). Prestižiškiausias mokyklų čempionatas vyksta JAV, kuris būna padalijamas į rytus ir vakarus, kurie taip ir vadinami – rytų ir vakarų. Čempionatai tampa vis konkurencingesni, kai mokyklose esančios komandos pradeda rimčiau žiūrėti į šį sportą ir siekti sporto aukštumų. Panašios jaunimo lygos vyksta ir kaimyninėje Latvijoje.

Komandos Lietuvoje redaguoti

Komandų kontaktinę informaciją galite rasti Lietuvos skraidančiojo disko federacijos tinklalapyje. [1]

Turnyrai Lietuvoje redaguoti

Klubiniai turnyrai Lietuvoje redaguoti

  • Lietuvos ultimeito čempionatas (LUČ) yra svarbiausias Lietuvos ultimeito klubams. Kasmet Lietuvoje tradiciškai yra rengiami du Lietuvos ultimeito čempionatai: lauko ir salės (uždarų patalpų). Čempionatai rengiami vyraujančio sezono pabaigoje, tačiau fiksuotos datos jie neturi. Lietuvos ultimeito lauko čempionatas tradiciškai vyksta paskutinį rugsėjo savaitgalį. Lietuvos ultimeito salės čempionatas vyksta šaltojo sezono pabaigoje – vasario–kovo mėnesiais. Komandos yra reitinguojamos pagal komandų pasiekimus per einamuosius metus pagal užimtas vietas Lietuvos lauko ir salės turnyruose ir artimojo užsienio populiariausiuose turnyruose.
  • Baltijos ultimeito čempionatas (BUČ) vyksta rotaciniu principu kitoje šalyje. Kas trejus metus Baltijos ultmeito čempionatas įvyksta Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Tai tradicinio ulltimeito čempionatas, žaidžiamas ant žolės 7 prieš 7. Divizionų kiekis kinta, tačiau dažniausiai apsiribojama atviruoju (open), mišriuoju arba merginų divizionu.
  • SUN BEAM, tarptautinis komandinis paplūdimio lėkščiasvydžio turnyras, pradėtas rengti tik 2011 metais. Turnyras „SUN BEAM“ organizuojamas vasaros viduryje, Klaipėdoje – Smiltynės paplūdimyje, kuris atitinka visus BULA reikalavimus. Tai jauniausias Lietuvos turnyras, tačiau sparčiai augantis ir šiuo metu jau laikomas vienu iš didesnių Baltijos jūros regiono komandinio paplūdimo ultimeito turnyrų.
  • Ledinis diskas, salės sezono komandinis, vienos dienos trukmės turnyras, organizuojamas Jurbarke sausio mėnesio pabaigoje. Turnyras rengiamas vietinio Jurbarko lėkščiasvydžio klubo „Velniai“.
  • UltiFreeze epizodiškai vykstantis komandinis salės turnyras, Vilniuje.
  • Zaraza, lauko turnyras, kuris kas met vyksta balandžio mėnesio pabaigoje Zarasuose. „Zaraza“ pirmą kartą buvo pradėta rengti dar 2004 metais. Šis turnyras yra išskirtinis tuo, kad tai yra bene anksčiausio lygio lauko ultimeito turnyras, todėl nuolatos sulaukiantis daug dalyvaujančių komandų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Rusijos, Estijos.
  • „VUC“ (Vilniaus ultimeito taurės turnyras), tai lauko sezono turnyras, vykdavęs rugpjūčio mėnesiais Vilniuje. Šiuo metu „VUC“ taurės turnyrai nebeorganizuojami.

HAT turnyrai Lietuvoje redaguoti

  • Palanga sands, turnyras yra vienintelis Lietuvos HAT pobūdžio paplūdimio ultimeito turnyras. Turnyras tradiciškai yra organizuojamas Palangoje sporto festivalyje „Sportas visiems“. Turnyras vyksta vieną dieną, o kitą dieną vyksta individualių rungčių varžybos (toliausiai numesto disko rungtis (angl. max distance), ilgiausiai ore išsilaikiuso disko rungtis (angl. maximum time aloft), gražiausio disko pagavimo krentant rungtis (angl. layout)). „Palanga Sands“ turnyras pradėtas rengti 2002 metais. Pirmieji turnyrai buvo komandiniai, vėliau nuspręsta jo farmatą pakeisti į HAT, kai vietoje traukiami burtai ir pasiskirstoma komandomis.
  • „Trigubas smūgis“, kasmetinis (nuo 2010 metų), lėkščiasvydžio sporto klubo „Vorai“, organizuojamas salės 3 prieš 3 lėkščiasvydžio turnyras, vykstantis Vilniuje, Trakų Vokėje, salės sezono metu. 2012 m. birželio viduryje pradėtas organizuoti ir lauko turnyras tokiu pat pavadinimu ir formatu.
  • „Garuojantys diskai“, tai intensyvaus salės ultimeito HAT naujametinis turnyras, kuriame žaidžiama 3 prieš 3. Turnyras vyksta Klaipėdoje sausio 1 dieną. Turnyrą rengia vietinis klaipėdiečių „Marių Meškų“ klubas.
  • „Meškų iššūkis“ – intesyvaus ultimeito pavyzdys, kuomet žaidžiama be taškų limito. Žaidimo tikslas pelnyti kuo daugiau taškų per 15 minučių. Tai HAT tipo turnyras, kuriame žaidžiama 4 prieš 4 lauke.

Nuorodos redaguoti

Taisyklės

Komandos Lietuvoje

Kitos organizacijos

Šaltiniai redaguoti

  1. Tarptautinis olimpinis komitetas pripažino pasaulinę skraidančiojo disko federaciją Archyvuota kopija 2015-08-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. Lietuvos moterų lėkščiasvydžio rinktinei – Europos čempionato bronza
  3. „10 paprastų nesudėtingų lėkščiasvydžio taisyklių“. ir „Oficialios taisyklės lietuvių kalba“. Suarchyvuotas originalas 2015-08-15. Nuoroda tikrinta 2015-08-03.
  4. „Beach Ultimate Lovers Association (BULA) tinklalapis“. BULA.org.
  5. „Wildwood turnyro internetinis tinklalapis“. wildwoodultimate.com.
  6. „Paganello turnyro internetinis tinklalapis“. paganelo.com. Suarchyvuotas originalas 2013-06-22. Nuoroda tikrinta 2012-01-27.
  7. Otavos Kareltono ultimeito asociacijos puslapis