Kvirinalo Šv. Andriejaus bažnyčia

Koordinatės: 41°54′2,6″ š. pl. 12°29′21,7″ r. ilg. / 41.90000°š. pl. 12.48333°r. ilg. / 41.90000; 12.48333

Kvirinalo Šv. Andriejaus bažnyčia (it. Chiesa di Sant'Andrea al Quirinale) – Romos jėzuitų bažnyčia Kvirinalo kalvoje. Vienas iš žymiausių baroko architektūros pavyzdžių. Adresas: Via dei Quirinale 30.

Šv. Andriejaus bažnyčios fasadas

IstorijaKeisti

Šv. Andriejaus bažnyčia pastatyta 1658−1670 m. Bažnyčia buvo skirta jėzuitų misionierių paruošimo vienuolynui. Jauni vienuoliai buvo mokomi misijoms įvairiausiose pasaulio vietose skleisti krikščionybės, tikėtina, mirti dėl tikėjimo. Pasiaukojimas ir patirtos kančios, misionierių tikėjimu, turėjo jiems pelnyti amžinąjį gyvenimą Rojuje po mirties. Bažnyčios statybos buvo patikėtos pirmaujančiam to meto Romos architektui Džianlorencui Berniniui (1598−1680). Jai tinkama vieta vienuolyno teritorijoje buvo labai siaura ir popiežius Aleksandras VII norėjo ją atskirti siena nuo gatvės. Dž. L. Berninis pateikė savo sumanymą. Jis bažnyčią sukūrė rotondos formos, turinčią panašumų su Panteonu. Ovalo formos centrinė bažnyčios erdvė buvo apsupta 10 koplyčių ir uždengta kupolu. Išilginę ovalo ašį Dž. L. Berninis padarė lygiagrečią gatvei ir tokiu būdu trumpoji ovalo ašis tapo centrine bažnyčios išplanavimo ašimi. Eiliniam bažnyčios lankytojui susidaro netikėtas įspūdis įėjus į bažnyčią beveik iš karto atsidurti prieš centrinį altorių. Be to, marmuriniai piloriai blokavo išilginės ovalo ašies kryptis. Bažnyčia buvo pradėta statyti nuo koplyčių, kupolas pastatytas po 1661 m., centrinio altoriaus koplyčios puošyba užbaigta 1668 m. ir fasadas − 1670 m. pabaigoje. Kaip ir daugelyje kitų savo architektūrinių kūrinių, Dž. L. Berninis siekė sukurti bendrą architektūros, skulptūros ir tapybos formą, kurią jis vadino bel composto (gražiuoju mišiniu). Jam darbuose padėjo mokinys Matija de Rosis ir Dž. L. Berninis prižiūrėjo darbus veikiau kaip dekoracijų dizaineris.

Bažnyčios vaizdaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  • Castex, Jean. Architecture of Italy. ABC-CLIO, 2008, p. 160

NuorodosKeisti