Kurgontepos sritis
Kurgontepos sritis arba Kurgan Tiubė sritis (rus. Курган-Тюбинская область, tadž. Вилояти Кӯрғонтеппа) – buvęs administracinis vienetas Tadžikijos TSR, vėliau Tadžikistano teritorijoje, Afganistano pasienyje. Administracinis centras – Kurgontepa.
| Kurgontepos sritis Вилояти Кӯрғонтеппа, Курган-Тюбинская область | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Sovietų Sąjunga
| |||
| Respublika | Tadžikijos TSR | |||
| Administracinis centras | Kurgan Tiubė | |||
| Oficialios kalbos | rusų, tadžikų | |||
| Gyventojų | 825 000 (1982)[1] | |||
| Plotas | 12 600 km²[1] | |||
Istorija
redaguotiSritis sudaryta 1944 m. iš Stalinabado ir Kuliabo sričių dalių. 1947 m. panaikinta, grąžinant rajonus buvusiomis sritims, o 1955 m. – tapo tiesioginio pavaldumo teritorija.
1977–1988 m. Kurgontepos sritis vėl egzistavo, bet 1988 m. prijungta prie naujos Chatlono srities. 1990–1992 m. trumpam atkurta, bet vėl priskirta Chatlono sričiai.
1982 m. srityje gyveno 825 tūkst. gyventojų, iš jų miestuose – 18 %.[1] Turėjo 10 administracinių rajonų, 3 miestus (Kurgan Tiubė, Kalininabadas, Piandžas), 13 miesto tipo gyvenviečių[1] (Vachšas, Kirovskis, Oktiabrskas, Orzu, Kolchozabadas, Garavuti, Kuibyševskas, Dusti, Šartuzas, Bustonkala, Kuibyševskis, Javanas, Hajotinavas).
1979 m. 56 % srities gyventojų buvo tadžikai, 31,2 % – uzbekai, 5,1 % – rusai, 1,8 % – turkmėnai, 1,8 % – vokiečiai, 1,4 % – totoriai.[2]
Geografija
redaguotiSritis buvo Gisaro Alajaus pietinėse pašlaitėse, išraižytose Vachšo ir Kafirnigano slėnių. Pietinę ribą žymėjo Piandžo upė, o per sritį tekėjo jos intakai – Vachšas ir Kafirniganas. Būdingos dykros su tugajų miškais paupiuose. Įsteigtas draustinis – Tigro Raguva.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 240
- ↑ Всесоюзная перепись населения 1979 года. Городское и сельское население областей республик СССР (кроме РСФСР) по полу и национальности