Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
56°00′13″š. pl. 22°56′22″r. ilg. / 56.0037°š. pl. 22.9395°r. ilg.
Kitos reikšmės – Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Šiaulių |
| Dekanatas | Šiaulių |
| Savivaldybė | Šiaulių rajonas |
| Gyvenvietė | Kuršėnai |
| Adresas | Vydūno g. 2 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1933 m. |
| Stilius | istorizmas |
Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kuršėnuose.
Istorija redaguoti
Manoma, kad pirmoji koplyčia pastatyta 1523 m. (ją iki 1597 m. pasisavino evangelikai reformatai). 1622 m. bažnyčiai paskirtas 31 valakas žemės. 1700 m. per miestelio gaisrą bažnyčia ir visi klebonijos pastatai sudegė. Tais pačiais metais pastatyta nauja. 1801 m. gerokai remontuota. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Trauleinių kaimas. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla.
1838 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią, tačiau stačiatikių dvasininkijos vyresnybė 4 m. nepareiškė savo nuomonės ir taip trukdė gauti leidimą. Medinė bažnyčia pastatyta 1842–1844 m. (architekto Krasinskio projektas). 1863 m. balandžio 13 d. kunigas Petkevičius bažnyčioje perskaitė sukilėlių atsišaukimą. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta.
1927–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1933 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Statyba rūpinosi kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1941 m. nužudytas). Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta. Nugriautas bokštas po karo neatstatytas.
Architektūra redaguoti
Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, bazilikinė, su bokšteliais. Vidus 3 navų (šoninės žemesnės), turi 12 altorių. Šventorių juosia akmenų ir ažūrinė plytų mūro tvora.
Galerija redaguoti
-
Galinis fasadas -
Šventoriuje lurdas -
Šventorius -
Lietuvos tūkstantmečio akmuo
