Kuoklės

Kuoklės (latv. kokles, sk. kuoklės; latg. kūkles) arba kuoklė (kokle, sk kuoklė; kūkle) – senovinis latvių styginis muzikos instrumentas, drauge su lietuvių kanklėmis, lyvių kandla, estų kanele, suomių bei karelų kantele ir rusų guslėmis įeina į Baltijos sritims būdingų ir giminingų instrumentų šeimą, bendrasis jų pavadinimas – Baltijos psalteriumas.^[1] Pirmieji archeologiniai kuoklės radiniai Latvijoje siekia XIII a., yra išlikę XVII a. rašytinių šaltinių, kur ji minima, o pirmoji žinoma kuoklių melodija užrašyta 1891 m. Kaip tradicinės kultūros vertybė, kuoklės ir skambinimas jomis įtraukta į Latvijos kultūros paveldą.^[2]

Išnašos redaguoti

↑ Valdis Muktupavelas (1999). „Latvių muzikos instrumentų sistematika“ (latvių). Latvijos menos aukštųjų mokyklų asociacija. pp. 96–97. Nuoroda tikrinta 2016-08-17.^{[neveikianti nuoroda]}
↑ Valdis Muktupavelas. „Kuoklės ir kuokliavimas“ (latvių). Latvijos kultūros paveldas. Suarchyvuotas originalas 2016-04-07. Nuoroda tikrinta 2016-08-17.

Šis straipsnis apie muziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Valdis Muktupavelas (1999). „Latvių muzikos instrumentų sistematika“ (latvių). Latvijos menos aukštųjų mokyklų asociacija. pp. 96–97. Nuoroda tikrinta 2016-08-17.^{[neveikianti nuoroda]}

[2] Valdis Muktupavelas. „Kuoklės ir kuokliavimas“ (latvių). Latvijos kultūros paveldas. Suarchyvuotas originalas 2016-04-07. Nuoroda tikrinta 2016-08-17.

[1]

[2]