Kmyninis kuminas
| Cuminum cyminum |
|---|
 Kmyninis kuminas (Cuminum cyminum) |
| Mokslinė klasifikacija |
Kmyninis kuminas (Cuminum cyminum) – salierinių (Apiaceae) šeimos prieskoninių augalų rūšis.
Tai vienametė, iki 70 cm aukščio žolė. Lapai 2–3 kartus plunksniškai suskaldyti, lapų skiltys siūliškos. Žiedai susitelkę šakų viršūnėse į sudėtinius skėčius. Vainiklapiai balti arba rausvi. Vaisius – skeltavaisis, sudarytas iš 2 vaisiukų. Vaisiai pailgai kiaušiniški, panašūs į kmynų, bet apaugę šiurkščiais šereliais arba plaukeliais.[1]
Kuminas kilęs greičiausiai iš Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų ir Levanto.[2] Kaip prieskonis naudojamas tūkstantmečius. Kumino sėklų rasta VI tūkstantmečio pr. m. e. Atlit Jamo archeologinėje vietoje (Izraelis),[3] taip pat atliekant kasinėjimus Egipto Naujosios karalystės,[4] Senovės Sirijos, Mikėnų archeologinėse vietovėse.[5] Kuminas plačiai naudotas senovės romėnų virtuvėje,[6] populiarus indų, persų, kinų, Šiaurės Afrikos, Meksikos ir kt. virtuvėse.[7]
Stipriai kvepiantys kumino vaisiai, kuriuose susikaupia 2,5–4 % eterinių aliejų, naudojami kaip mėsos ir jos gaminių (dažniausiai dešrų) prieskoniai. Eterinis aliejus naudojamas parfumerijos pramonėje. Liaudies medicinoje vaisiai vartojami virškinimo sutrikimams gydyti.
Pagrindiniai kumino tiekėjai pasaulyje: Indija (~70 % eksporto), Sirija, Turkija, JAE, Iranas.[8]
-
Augalo požymiai -
Kumino sėklos -
Maltas kuminas Sirakūzų turguje
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Zigmantas Gudžinskas. Kuminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ Zohary D, Hopf M (2000). Domestication of plants in the Old World (first ed.). Oxford: Oxford University Press. p. 206.
- ↑ Kislev, Mordechai E.; Hartmann, Anat; Galili, Ehud (1 September 2004). „Archaeobotanical and archaeoentomological evidence from a well at Atlit-Yam indicates colder, more humid climate on the Israeli coast during the PPNC period“. Journal of Archaeological Science. 31 (9): 1301–1310.
- ↑ Nabhan GP (2014). Cumin, Camels, and Caravans: A Spice Odyssey. Univ of California Press. p. 234.
- ↑ Castleden, Rodney, Minoans: Life in Bronze Age Crete, Routledge, London & New York, 1990, p.52.
- ↑ „Cumin: The Ancient Spice That’s Traveled The Globe“. KPBS Public Media.
- ↑ Cumin. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Rahman, Azad; Akbar, Delwar; Surya, Bhattarai; et al. „Market Analysis of Cumin Seed“. crcna.com.au.