Kulautuvos lobiai

Kulautuvos lobiai – Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Kulautuvoje 19931996 m. rasti penki vėlyvųjų viduramžių sidabrinių dirbinių lobiai.

Kulautuvos senovinė gyvenvietės vieta

AtradimasKeisti

Lobiai rasti 1993–1996 m. Kulautuvoje, prie Nemuno ir Klevinės upių esančioje Kulautuvos senovinėje gyvenvietėje ir kapinyne. Lobius surado Eugenijaus Ivanausko vadovaujama archeologinė ekspedicija. Lobius sudaro sidabriniai lydiniai, papuošalai arba jų dalys, iš viso 50 radinių, bendra masė 683,33 g.[1]

LobiaiKeisti

Pirmasis lobis rastas 1993 m., metalo ieškikliu tikrinant suartą senovinės gyvenvietės dalį. Jį sudaro:

  • 3 lietuviški ilgieji
  • lydinys ir 5 lydinių dalys
  • žalvarinis kabutis
  • apyrankė

Antrasis lobis aptiktas 1994 m. žvalgant XVII a. – XIX a. sodybvietę. Jį sudaro:

  • 3 lydinių dalys, segė ir žiedas

Trečiasis lobis aptiktas tiriant kapinyną. Jį sudaro:

  • 3 segių įvijos
  • 3 segių lankelių dalys
  • 3 segių galvutės
  • 3 segių liežuvėlių dalys
  • apyrankės dalis
  • 2 žiedų įvijos
  • 2 žiedų dalys
  • kabučio dalis ir grandis

Ketvirtasis lobis aptiktas tiriant kapinyną. Jį sudaro:

  • segės įvija
  • segės galvutė
  • segės liežuvėlio dalis
  • segės lankelio dalis
  • kabučio dalis
  • 3 karoliai
  • pusė žiedo

Penktasis lobis rastas tiriant kapinyno apeigų deginimo vietą. Jį sudaro 2 segės ir žiedas.

Spėjama, kad dalis Kulautuvos lobių (antrasis – penktasis) buvo aukos dievams Andajui ar Perkūnui, pirmasis – greičiausiai individuali auka. Lobius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. E. Ivanauskas, Kulautuvos lobiai, V., 1997
  2. Eugenijus IvanauskasKulautuvos lobiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 211 psl.