Kučiuliškės herpetologinis draustinis

Kučiuliškės herpetologinis draustinis
herpetologinis draustinis
Vieta:	Lazdijų rajonas,  Lietuva
Artimiausia didesnė gyvenvietė:	Seirijai
Kučiuliškės herpetologinis draustinis
Koordinatės:	54°11′10″ š. pl. 23°54′04″ r. ilg.
Plotas:	0,8 km²
Įkurtas:	1976 m.

Kučiuliškės herpetologinis draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Lazdijų rajono savivaldybėje, viena iš trijų vietų, kur aptiktos išnykusiu laikyto balinio vėžlio paskutinės buveinės. Herpetologiniame draustinyje saugomi vandens telkiniai, kuriuose baliniai vėžliai nuolat gyvena ir žiemoja, bei pastovios jų kiaušinių dėjimo vietos. Nuo 1997 m. Juodabalės ir Kučiuliškės draustiniuose gilinami seni ir kasami nauji vandens telkiniai, tvarkomos vėžlių kiaušinių dėjimo vietos.

Kūdra

Pieva

Kučiuliškės draustinyje vykdomi gamtotvarkos darbai, turintys pagerinti šioje teritorijoje saugomų gyvūnų – balinių vėžlių – populiacijos būklę. Vėžliams reikalingos vandens ir sausumos buveinės. Vasarą šie ropliai praleidžia negiliose dumblingose kūdrose su atviromis vietomis: augmenijos ir dumblo salomis, įvirtusiais stuobriais. Ant šių struktūrų vėžliai gali saugiai šildytis saulės atokaitoje. Sekliuose telkiniuose vanduo šiltesnis, o pakrančių augmenijoje galima rasti maisto. Pakrantėse iš pradžių slepiasi iš lizdų išlindę vežlių jaunikliai.

Žiemoja vėžliai kitose vietose: apsemtose šlapynėse po medžių šaknimis, šaltiniuotų kūdrų arba raistų dugne. Tam reikalingas didesnis, neįšalantis gylis. Tačiau ir žiemavietėse būtina sekli pakrantė, kurioje vanduo pavasari greičiau sušyla. Seklumose vėžliai atšyla ir susiporuoja.

Daugelis kūdrų ir šlapžemių buvo nusausintos melioracijos metu, o atsisakius tradicinės ūkinės veiklos – gyvulių ganymo ir šienavimo – dauguma vandens telkinių užako, apaugo sumedėjusia augalija. Pakeitus hidrologinį režimą nusausėjo šaltiniuotos pelkės ir raistai, išnyko kemsynės, kuriose žiemodavo baliniai vėžliai.

• 
  Kūdra
• 
  Kūdra ir pievos

Atkuriant prarastas buveines, Kučiuliškės draustinyje kasamos naujos kūdros, atstatomi užakę bei užžėlę vandens telkiniai. Aplink kūdras kertami krūmai ir medžiai, išraunamos šaknys. Iškirtus krūmus ir medžius, į vandenį suverčiami medžių kamienai.

Kiaušinius baliniai vėžliai deda saulės įšildytuose šlaituose. Tačiau nenaudojami šienavimui, ganymui kalvų šlaitai apauga aukštomis daugiametėmis žolėmis, krūmais ir medžiais. Žolės apsunkina balinių vėžlių judėjimą, taip pat uždengdamos žemės paviršių trukdo saulei šildyti substratą. Tokios vietos tampa netinkamomis vėžlių kiaušinių dėjimui. Kiaušinių dėjimui potencialiai tinkamose pašlaitėse iškertami medžiai, krūmai, šienaujama žolė, kai kur suardoma velėna, trukdanti vėžlių patelėms iškasti kiaušinių dėjimo duobutes. Čia specialiai ganomi galvijai, kurie padeda išsaugoti tinkamą augalijos struktūrą šlaituose, taip pat ir kūdrų pakrantėse.

Atkūrus kūdras, pagerėja gamtinės sąlygos ir retiesiems varliagyviams: raudonpilvėms kūmutėms ir tritonams. Šiems gyvūnams kaip ir vėžliams, reikalingos vandens ir sausumos buveinės. Sekliose kūdrų pakrantėse jie gali neršti, o maisto susiranda išlipę į greta esančias pievas. Šalia tvenkinių varliagyviams įkurtos žiemavietės: šakų ir šaknų krūvos, apipiltos žemėmis. Tokios slėptuvės tinkamos ir kitiems gyviams.

• 
  Balinis vėžlys
• 
  Skiauterėtasis tritonas
• 
  Raudonpilvė kūmutė

Draustinio teritorijoje nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. d lankytis draudžiama.

Šis draustinis įtrauktas į ES saugomų teritorijų tinklą Natura 2000.

Nuorodos

• Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2011-08-28 iš Wayback Machine projekto.