Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ksaras (arab. قصر), agremas (ber. aghrem) – įtvirtinta berberų gyvenvietė, kurią sudaro vienas greta kito pastatyti namai, kurių išorinės sienos jungiasi ir sudaro ksaro išorinę sieną. Neretai stovėdavo kalnų šlaituose. Ksarai – viena iš svarbiausių berberų architektūros formų.

Ait Benhadu ksaras Maroke.
Haloufo (Halouff) ksaras Tunise.
Ksaro griuvėsiai Timimune (Alžyras).

Ksaro viduje paprastai būdavo bendruomeniniai pastatai – grūdų saugyklos, mečetės, pirtys, taip pat parduotuvės. Gyvenamieji būstai ksare vadinasi gorfa (pranc. ghorfa). Ksarai būdavo statomi iš samano (plaušaplyčių), rečiau – iš samano ir akmens. Ksarai paplitę Magribo Sacharos oazėse, pietiniuose Atlaso šlaituose. Ksarai tankiausiai išsidėstę pietryčių Maroke, Dra upės slėnio oazėse.

Penkis ksarus UNESCO paskelbė pasaulinio paveldo objektais. Tai Ait Benhadu Maroke ir Uadanas, Šingetis, Tišitas, Ualata Mauritanijoje.

Iš tos pačios arabiškos šaknies kilęs ir ispaniškas žodis alcázar, reiškiantis tam tikrą pilies tipą Ispanijoje ar Portugalijoje. Žodis ksaras Magribo arabų kalboje reiškia pilis, manoma, kad tai skolinys iš lot. castrum 'pilis'. Berberai ksarus vadina savo žodžiais: vienaskaita ber. aghrem ir daugiskaita ber. igherman. Magribe šis terminas labiau reiškia 'įtvirtintas kaimas; fortas'.