Krymo aneksija

Krymo aneksija – 2014 m. kovo mėnesį įvykusi Krymo, tarptautiniu mastu pripažįstamo Ukrainos dalimi, inkorporacija į Rusijos sudėtį. Po šio įvykio Rusija administruoja dvi Krymo dalis – Krymo respubliką ir federacinį Sevastopolio miestą.^[1]

Rusija užvaldė Krymo pusiasalį po karių įsiveržimo į Ukrainą. Per šiuos įsiveržimus kariai be jokių atpažinimo požymių ar ženklų, manoma, Rusijos karinių pajėgų, užėmė Krymo Aukščiausiąją Tarybą.^[2] Tai leido į valdžią ateiti prorusiškai Sergejaus Aksionovo valdžiai, paskelbti autonominę Krymo respubliką ir surengti referendumą.

Šie įvykiai tarptautiniu mastu buvo kritikuojami daugelio pasaulio lyderių, taip pat ir NATO, ir oficialiai vadinami nelegalia Ukrainos teritorijos aneksija.^[3]

Tuo tarpu Rusijos nuomone taip buvo įvykdyta daugumos Krymo gyventojų nuomonė ir išreikšta pozicija referendume – noras prisijungti prie didesnės kaimynės Rusijos.^[4]

Chronologija redaguoti

2014 m. redaguoti

Kovo 2 d. kai kurios Ukrainos karinės bazės ir mokymų centrai buvo užimti priešiškų jėgų. Iš karto po to šalis paskelbė visuotinę mobilizaciją ir kovos parengtį.^[5]

Kovo 3 d. Rusijos kariai užėmė Kerčės miesto uostą.^[6] Tą pačią dieną Rusijos karinis laivynas pradėjo karines pratybas Kaliningrade.^[7] Po šių įvykių Lietuvos ir Lenkijos vadovai kreipėsi į NATO dėl 4-ojo straipsnio įsigaliojimo.^[8] Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui.

NATO valdyba ir Europos Sąjunga paskelbė besiruošianti daryti skubius susitikimus dėl įvykių Ukrainoje. JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija ir ES pasmerkė tokius Rusijos veiksmus.^[9]

Tuo tarpu Rusijos prezidentas V. Putinas spaudos konferencijos metu paskelbė, kad naujoji Ukrainos valdžia yra neteisėta, o visus neramumus Kijeve sukėlė vakaruose (Lietuvoje ir Lenkijoje) paruošti kovotojai ir visa tai sukėlė chaosą Ukrainoje.^[10]

Kovo 6 d. Krymo Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos. Nuspręsta kovo 16 d. surengti referendumą dėl Krymo statuso. Naujoji Ukrainos vyriausybė šį referendumą iš karto pavadino neteisėtu ir antikonstituciniu.^[11]

Kovo 7 d. Kryme buvo išjungtos trys Ukrainos televizijos stotys. Kai kurios jų buvo pakeistos Rusijos TV stotimis.^[12] Amnesty International ir Žurnalistų apsaugos komitetas pranešė, kad Kryme yra pažeidžiamos žurnalistų ir aktyvistų teisės.^[13]

Kovo 9 d. minint Ukrainos poeto Taraso Ševčenkos 200-ąsias gimimo metines kilo susirėmimai tarp Sevastopolyje. Policija suėmė 20 susirėmimų iniciatorių.^[14]

Kovo 11 d. Krymo parlamentas balsavo ir priėmė nepriklausomybės nuo Ukrainos deklaraciją. Už ją balsavo 78 iš 100 parlamento narių.^[15]

Kovo 12 d. Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas JAV susitiko su prezidentu Baracku Obama aptarti susidariusios padėties Ukrainoje ir Kryme. Abu lyderiai griežtai perspėjo Rusiją, kad Ukraina neišsižadės savo suverenumo.^[16]

Kovo 14 d. Sevastopolio centre buvo pradėta dalinti Rusijos vėliavas. Iš viso buvo išdalinta apie 2000 vėliavų. Ši akcija, kuri turėjo paskatinti aktyvų gyventojų dalyvavimą kovo 16 d. referendume, vadinosi „Vėliava kiekviename name“.^[17]

Kovo 15 d. Ukrainos atstovas prie JTO apkaltino Rusiją išlaipinus savo karius Ukrainos teritorijoje už Krymo ribų (Arabato nerijoje) ir teigė, kad Rusija pradeda Ukrainos okupaciją. Donecke įvyko susirėmimai tarp prorusiškų jėgų ir saugumo pareigūnų – protestuotojai įsiveržė į saugumo pastatą ir iškėlė Rusijos vėliavą. Pilietiniai neramumai tęsėsi Kryme, prieš prasidedant referendumui dėl Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos. JTO saugumo taryboje rezoliucija, pasmerkianti Krymo referendumą, buvo vetuota Rusijos, tačiau jokia kita šalis Rusijos pozicijos nepalaikė (Kinija susilaikė)^[18].

Kovo 16 d. įvyko tik Rusijos ir Krymo valdžios pripažįstamas Krymo referendumas. Jo rezultatai parodė, jog 96,77% dalyvavusių gyventojų pasirinko 1-mą pateiktą variantą, tai yra, pareiškė norą jungtis prie Rusijos. Referendume dalyvavo 83,1% Krymo gyventojų.^[19]

Kitą dieną po referendumo Krymo parlamentas paskelbė apie nepriklausomybę nuo Ukrainos bei pradėjo JT pripažinimo siekius.

Kovo 18 d. Simferopolyje per incidentą žuvo vienas Ukrainos karys ir vienas pro-rusiškos pusės karys.

Kovo 19 d. prasidėjo masiniai Rusijos karių Ukrainos karinių bazių šturmai ir užgrobimai. Kovo 22 d. buvo užgrobtos dar dvi oro pajėgų bazės.^[20]

Kovo 27 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino rezoliuciją 68/262, patvirtinančią, kad Krymo referendumas yra nelegitimus ir jo teritorijos prijungimas prie Rusijos yra neteisėtas.^[21]

Balandžio 15 d. Ukrainos parlamentas paskelbė, kad Krymas laikinai yra Rusijos okupuota teritorija.^[22]

Tradicinės „Tiesioginės telefono linijos su prezidentu“ laidos metu balandžio 17 d. V. Putinas pripažino, kad Krymo pusiasalio įvykiuose kartu su Krymo savigynos būriais dalyvavo ir Rusijos karinių pajėgų kariai.^[23]

2018 m. redaguoti

2018 m. JAV valstybės sekretorius pareiškė, kad sankcijos Rusijai, dėl agresijos Krymo atžvilgiu, galios iki to laiko kol ši teritorija nebus grąžinta Ukrainai, tuo tarpu Rusijos prezidentas atsakė, kad to niekada nenutiks ir Rusija tik "ištaisiusi istorinę neteisybę". Vis dėlto, sankcijų klausimas ES viduje kelia debatus. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Vengrija, Italija, ragina nutraukti taikomas sankcijas ir toliau plėtoti verslą. Ir nors nutraukti sankcijas užtektų vienos ES narės nepritarimo, 2018 metų pradžioje sankcijos buvo pratęstos dar pusei metų. Vis dėlto, labiausiai nuo sankcijų kenčia Krymo gyventojai, nes neturi sausumos kelių išvykti, blokuojama regioninė internetinė bankininkystė, tad norint gauti pinigų iš bankomato, tenka vykti į oficialią Rusijos federacijos teritoriją.

Šaltiniai redaguoti

[1] Putin signs laws on reunification of Republic of Crimea and Sevastopol with Russia Archyvuota kopija 2014-12-01 iš Wayback Machine projekto.

[2] RPT-INSIGHT-How the separatists delivered Crimea to Moscow Archyvuota kopija 2015-06-26 iš Wayback Machine projekto.

[3] NATO Secretary-General: Russia’s Annexation of Crimea Is Illegal and Illegitimate

[4] Лавров назвал оскорбительными заявления Запада об аннексии Крыма

[5] Ukraine declares general mobilization after Russia approves use of military force in Crimea

[6] Ukraine: Russia encircles 'practically all' Crimea bases

[7] Baltic Fleet holds exercises in framework of surprise inspection Archyvuota kopija 2018-10-19 iš Wayback Machine projekto.

[8] Lithuanian and Polish presidents call for NATO treaty Article 4 consultations Archyvuota kopija 2014-03-07 iš Wayback Machine projekto.

[9] Ukraine crisis: EU gives Russia 48-hour deadline to return troops to barracks in Crimea

[10] V.Putinas dėl Maidano kovotojų toliau baksnoja į Lietuvą

[11] Ukraine crisis: Crimea parliament asks to join Russia

[12] Europe alarmed as pro-Russia leaders squeeze Crimea media Archyvuota kopija 2014-03-08 iš Wayback Machine projekto.

[13] Ukraine: Human rights monitors urgently needed as journalists and activists face wave of attacks in Crimea Archyvuota kopija 2015-01-11 iš Wayback Machine projekto.

[14] ttp://rt.com/news/kiev-clashes-rioters-police-571/

[15] Yanukovych denounces Ukrainian elections as 'illegitimate'

[16] B. Obama žada Ukrainai visokeriopą palaikymą konflikte su Rusija

[17] Ukraine turmoil LIVE UPDATES

[18] ttp://live.aljazeera.com/Event/Ukraine_liveblog

[19] Crimea exit poll: About 93% back Russia union

[20] Russian forces storm one of the last Ukrainian military outposts in Crimea

[21] U.N. General Assembly declares Crimea secession vote invalid Archyvuota kopija 2014-03-30 iš Wayback Machine projekto.

[22] Ukraine Parliament declares Crimea temporarily occupied territory

[23] Крым стал героем прямой линии Путина. Он признал „зеленых человечков“, выступил с патриотическим эссе и „помиловал“ канал „Дождь“

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

[21]

[22]

[23]