Kryžių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės koplyčia

Kryžių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės koplyčia
Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Lazdijų
Savivaldybė	Lazdijų rajonas
Gyvenvietė	Staigūnai
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1822 m.

Kryžių koplyčia

Kryžių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės koplyčia – koplyčia, diecezinė šventovė Lazdijų rajone, Kryžiuose, pietvakarinėje Dusios ežero pakrantėje, tarp Sutrės ir Staigūnų kaimų. Viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Vilkaviškio vyskupijoje.

Tai 2000 m. atstatyta koplyčia vietoje senosios, nugriautos sovietmečiu, pažymėtos atminimo kryžiais. Garsėja Sekminių ir Petrinių atlaidais, sutraukiančiais tūkstančius maldininkų. Priklauso Metelių Kristaus Atsimainymo parapijai, mišios aukojamos kiekvieną sekmadienį.

Istorija

Barūnų (dab. Gardino sritis) Dievo Motinos paveikslas

Koplyčios kilmė apipinta legendomis, o jos istorija siejama su švedų karo pradžia. 1702 m. tarp Dusios ir Metelio ežerų buvo apsistojusi etmono Mykolo Servantiečio Višnioveckio vadovaujama Lietuvos kariuomenė, pasiryžusi užkirsti kelią į Gardiną žygiuojančiai švedų kariuomenei. Belaukiantys priešo lietuviai pastatė tris kryžius toje vietoje, kur kariuomenės kapelionas aukojo mišias. Ant vieno iš jų buvo pakabinta kopija Barūnų Dievo Motinos paveikslo, kurios globa labai pasitikėjo kariuomenės vadas. Žinia apie prisiartinusią švedų kariuomenę pasiekė apaštalų Petro ir Pauliaus dieną, besibaigiant Mišioms. Po mūšio vietovė atiteko švedams, o Dievo Motinos paveikslą paslėpė vietiniai gyventojai. Prabėgus keleriems metams, toje vietoje staiga atgavo regėjimą vienas grįžtantis šio mūšio veteranas. Pasklidus žiniai apie stebuklą, žmonės pradėjo čia rinktis ir melstis.

Vėliau prūsų valdžios, kuriai tada priklausė Sūduva, nurodymu Dievo Motinos paveikslas ir kryžiai buvo perkelti į Metelių bažnyčią, tačiau žmonės ir toliau rinkdavosi įprastoje vietoje. 1807 m. pasibaigus prūsų valdymui, kryžiai buvo sugrąžinti į senąją vietą. Vyskupui leidus, Metelių klebonas kun. Ignas Žibanavičius čia pastatė koplyčią. 1816 m. gegužės 25 d. Seinų vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis čia atlaikė pirmąsias mišias, o popiežius Pijus VII maldininkams suteikė atlaidus.

Koplyčią beveik po šimtmečio perstatė Metelių klebonas kan. Vincas Jurgilas. Ji paskirta švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės garbei. Koplyčios altoriuje buvo įtaisytas Dievo Motinos paveikslas ir pastatytas laikinai atvažiuojančiam kunigui namelis (klebonija). Čia nuolat gyveno tik koplyčios sargas. Atlaidų dienomis (per Sekmines ir šv. Apaštalų Petro ir Povilo dieną) suvažiuodavo tūkstančiai žmonių. Kryžių šventovė, kad ir neturtingai atrodanti, buvo plačiai žinoma ne tik Dzūkijoje, bet ir visoje Sūduvoje. Šioje Dzūkų „Šiluvoje“ rinkdavosi tūkstančiai maldininkų iš visos Dzūkijos ir Sūduvos krašto, kurie patyrę gausios Dievo palaimos, užtariant Švč. Mergelei Marijai, ypatingai mylėjo šią šventą vietą. Carinės okupacijos ir lietuviškos spaudos draudimo laikais susibūrimai Kryžiuose buvo puiki proga pasidalinti knygnešių parneštomis lietuviškomis knygomis ir laikraščiais.

Koplyčia išstovėjo iki pokario metų. 1948 m. buvo uždaryta, o 1963 m. – nugriauta (sulyginta su žeme), toje vietoje įrengta ganykla.

Atgavus Lietuvai Nepriklausomybę, 1990 m. buvo pradėti šventovės atstatymo darbai. 1992 m. liepos 5 d. vyskupas Juozas Žemaitis pašventino jos kertinį akmenį. Prie jos atstatymo prisidėjo išeivijos lietuviai. Prelato Lado Tulabos (kilimo iš šio krašto) iniciatyva Romoje buvo įkurtas koplyčios atstatymui skirtas fondas ir surinkta lėšų naujos koplyčios statybai. Jis ir asmeniškai skyrė savo lėšų: iš granito padarytas altorius ir tabernakulis. Kunigo Jono Buikaus dėka Italijoje buvo padaryta Marijos skulptūra, kuri skirta Kryžių koplyčiai kaip kun. J. Buikaus auka. Ją sukūrė skulptorius Gregor Vincenzo Mussner. Statula buvo laikoma Metelių parapijos bažnyčioje, kol šios parapijos klebono kan. Vytauto Prajaros pastangomis ant Dusios ežero kranto pastatyta mūrinė Kryžių koplyčia.

Architektūra

Galinis fasadas

Naujoji koplyčia (autoriai arch. Juozas Žakauskas, arch.-dizaineris Dainius Gailius) yra ištęsto stačiakampio su nusklembtais kampais formos. Pastatas vienbokštis, vienanavis, su šoninėmis koplyčiomis. Planas netaisyklingo kryžiaus formos, su siaurėjančia apsidės link laiptuota presbiterija, už kurios pristatytos pagalbinės patalpos ir zakristija. Kryžiaus pavidalas imituotas ir pagrindiniame fasade, kur dominuoja 41 m aukščio bokštas, užsibaigiantis kūginiu stogeliu ir kryžiumi. Abipus bokšto glaudžiasi žemesni prieangio tūriai. Toliau esančios šoninės koplyčios taip pat užbaigtos kūginėmis viršūnėmis ir nuožulniais stogais, kurie jungiasi su prieangiais. Bokšto vidurinė plokštuma bei šoninių koplyčių ir prieangio sandūra akcentuotos langų juostomis. Šoninių fasadų tūris laiptuotas, žemėja į apsidės pusę. Juose taip pat suvokiama kryžiaus forma, kurios centre yra apskritas langas.

Nuorodos

• Kryžių šventovės istorija Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
• Atstatyta Dzūkijos šventovė