Krupkos

Krùpkos ^[1] (blrs. Крупкі, rus. Крупки) – miestas Baltarusijoje, Minsko srityje, prie Ditvos intako Krupkos ir Bobrų upių santakoje. Krupkų rajono centras.

Krupkos blrs. Крупкі, rus. Крупки

Turgaus aikštė

Krupkos 54°19′01″š. pl. 29°08′24″r. ilg. / 54.317°š. pl. 29.140°r. ilg. / 54.317; 29.140 (Krupkos)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Krupkų rajonas

Gyventojų (2022)	8 522

Pašto kodas	222010 / +375 1796
Vikiteka	Krupkos

Istorija redaguoti

Krupkos minimos nuo XVI a., priklausė LDK. XVII a. pradžioje Krupkas įsigijo kunigaikščiai Sanguškos ir valdė iki XX a. pradžios. 1793–1917 m. Krupkos priklausė Rusijos imperijai, XIX a. buvo miestelis Bobro valsčiuje, veikė pašto stotis.^[2]

Nuo 1917 m. lapkričio priklausė Tarybų Rusijai, nuo 1920 m. – Baltarusijai. Nuo 1924 m. Krupkų rajono centras. 1938 m. įgijo miesto tipo gyvenvietės statusą. Nacių okupacijos metais Krupkuose nužudyta apie 1800 žmonių. Miesto teisės nuo 1991 m.^[3]

Gyventojai redaguoti

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2009 m.

1897 m.^sur.

1910 m.

1926 m.^sur.

1939 m.^sur.

2004 m.

2006 m.

2009 m.

1 523

1 809

2 097

3 455

8 300

8 000

7 880

Lietuviai redaguoti

XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje Krupkų apylinkėse, Asinaukos, Litvinkos kaimuose ir Žauniako gyvenvietėje, buvo kelios išeivių iš Lietuvos kolonijos. Į Asinauką XIX a. devintame dešimtmetyje iš Lietuvos persikėlė 11 ūkininkų šeimų. Kredituojami Maskvos Žemės ūkio banko jie išpirko 350 dešimtinių žemės dvarą ir pradėjo rūpintis mokyklos steigimu.^[4]

Asinaukoje 1912 m. buvo įsteigta valdinė, 1926 m. – lietuviška mokykla, 1931 m. įsteigtas lietuvių kolūkis. Litvinkoje lietuvių kolonija įsikūrė 1889 m., 15 lietuvių ūkininkų šeimų iš Trakų apskrities suorganizavus žemės ūkio bendrovę. Iš dvarininkės Menžinskos buvo išpirkta 500 dešimtinių žemės, dar 120 dešimtinių buvo nupirkta iš Bobrų miestelio. XX a. trečiame dešimtmetyje Litvinkoje gyveno 24 lietuvių šeimos, 130 žmonių. 1931 m. buvo įkurtas lietuvių kolūkis „Raudonoji žvaigždė“. Žauniako gyvenvietė įkurta XIX a. devintame – dešimtame dešimtmetyje. Iš Panevėžio apskrities atvykę lietuviai išpirko iš dvarininkės Menžinskos apie 200 dešimtinių žemės. 1929 m. gyvenvietėje gyveno 7 ūkininkų šeimos, 1931 m. jie įstojo į lietuvių kolūkį „Raudonoji žvaigždė“.^[5]

Šaltiniai redaguoti

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Krupka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 731 psl. (lenk.)
↑ Aleksandr Stralcov-Kanvacki. Krupkos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 146 psl.
↑ Krupkos. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 932
↑ Mihail Baravulja. Krupkos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 146 psl.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Krupka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 731 psl. (lenk.)

[3] Aleksandr Stralcov-Kanvacki. Krupkos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 146 psl.

[4] Krupkos. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 932

[5] Mihail Baravulja. Krupkos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 146 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]