Krokuvos sutartis
Krokuvos sutartis (lenk. Traktat krakowski, vok. Vertrag von Krakau) – Lenkijos karalystės ir Vokiečių ordino taikos sutartis, pasirašyta 1525 m. balandžio 8 d. Krokuvoje.[1][2]
Sutartis formaliai pabaigė Lenkijos–Vokiečių ordino karą. Paskutinis ordino magistras, Albrechtas Brandenburgietis, atsiskyrė nuo Vokiečių ordino ir tapo naujos valstybės – Prūsijos kunigaikštystės, susikūrusios po Vokiečių ordino ir jo valdytos teritorijos sekuliarizacijos – kunigaikščiu ir paskelbė vasalinę ištikimybę Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. Sąlygos patvirtintos tų pačių metų balandžio 10 d. Alberto Brandenburgiečio duota priesaika.[2][3]
Išnašos redaguoti
- ↑ Freely, John (2014). Celestial Revolutionary: Copernicus, the Man and His Universe (anglų). London: I.B. Tauris. p. 6. ISBN 978-1780763507.
- ↑ 2,0 2,1 „Krokuvos sutartis“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Nuoroda tikrinta 2022-12-01.
- ↑ Matulevičius, Algirdas. „Albrechtas Brandenburgietis“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Nuoroda tikrinta 2022-12-01.
Išorinės nuorodos redaguoti
Sutarties kopija (Leibnico Europos istorijos institutas)
Tekstas su turinio pastabomis (Leibnico Europos istorijos institutas)
|
Šis straipsnis apie Lenkiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |