Kroatija Pirmojoje Jugoslavijoje
Dabartinė Kroatija Pirmosios Jugoslavijos valstybės sudėtyje išbuvo nuo 1918 m. įvykusio šios valstybės susikūrimo iki 1941 m. vokiečių okupacijos.
Kroatijos ir Serbijos susivienijimą 1918 m. paruošė ilga Jugoslavų komiteto veikla. 1918 m. gruodžio 1 d. Serbijos princas Aleksandras paskelbė apie serbų, kroatų ir slovėnų karalystės įkūrimą, kurios valdovas tapo Serbijos karalius, o sostinė – Belgradas.
Naujai susikūrusi valstybė neišvengė gilių vidinių prieštaravimų, įskaitant ir ilgainiui išryškėjusį antagonizmą tarp dviejų didžiausių tautinių grupių – serbų ir kroatų. Aristokratinis serbų nacionalizmas, bandydamas įsiviešpatauti bendroje valstybėje, susidūrė su kroatų aristokratinio ir biurokratinio nacionalizmo mišiniu bei buržuaziniu slovėnų nacionalizmu.[1] Nuo pat Jugoslavijos įkūrimo joje kovojo dviejų tipų nacionalizmai – kroatų separatizmas, siekiant nepriklausomos valstybės, ir serbų centralizmas, siekiantis išsaugoti serbų dominuojamą Jugoslavijos valstybę.[2]
1941 m. Vokietijai ir jos sąjungininkams užėmus Jugoslaviją kroatų nacionalistai suformavo Nepriklausomą Kroatijos valstybę.