Atverti pagrindinį meniu

Krizė (nuo sen. gr. κρίσις = krisis[1]) – sprendimas, lemiamas įvykis, staigus pasikeitimas. Nors šis graikiškas žodis nusako taip pat ir staigų ar lemiamą pasikeitimą į geresnę pusę[1], terminas paprastai vartojamas pavojingai, sistemos stabilumui gresiančiai situacijai įvardinti. Krizė ateina, kuomet nebėra galimybės išsaugoti esamą padėtį, neišvengiamos permainos.[2]

Krizės savybėsKeisti

Krizės:[3]

  • Ateina netikėtai.
  • Susijusios su padėties nestabilumu; ateitis sunkiai numatoma.
  • Trukdo (arba manoma, kad trukdo) siekti svarbių tikslų.

RūšysKeisti

Krizės gali būti visuomeninės ir asmeninės, gamtinės ir techninės – socialinės, ekonominės, politinės, karinės, sukeltos sausros ar liūčių, techninio susidėvėjimo bei kūrybinės ar psichologinės. Sprendžiamos vidinio prieštaravimo ar išorinio konflikto išsprendimo keliu, struktūrinėmis, sisteminėmis permainomis.

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 κρίσις, Henry George Liddell, Robert Scott, A Greek-English Lexicon, on Perseus
  2. Venette, S. J. (2003). Risk communication in a High Reliability Organization: APHIS PPQ’s inclusion of risk in decision making. Ann Arbor, MI: UMI Proquest Information and Learning.
  3. „Communication, organization, and crisis“. Communication Yearbook, 21, 231–275 (1998).