Kriveikiškio piliakalnis
Kriveikiškio piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Širvintų rajonas | ||
Seniūnija | Kernavės seniūnija | ||
Aukštis | 20-22 m | ||
Plotas | 12x8 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis - XIV a. | ||
Tirtas | 1989 m. | ||
Registro Nr. | AR1926 / 17191 /A1478 |
Kriveikiškio piliakalnis, Žvalgakalnis – piliakalnis, vienas iš Kernavės piliakalnių komplekso Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.
Kernavės kultūrinis rezervatas
redaguotiKernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės.
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Kernavės upelio dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 12x8 m dydžio. Jos šiauriniame pakraštyje supiltas 6 m ilgio, 1 m aukščio nuo aikštelės, 4 m aukščio iš išorės, 10 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 20-22 m aukščio.
Piliakalnio aikštelės rytinė dalis nuslinkusi. Jis apaugęs krūmeliais bei paskirais didesniais medžiais.
Šiaurinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta XIV a. – XV a. žiestos keramikos.
Tyrimai
redaguoti1989 m. Aleksiejus Luchtanas padarė pylimo pjūvį – iš viso ištirta 15 m². Nustatyta, kad jis supiltas iš molio, rasta medinių įtvirtinimų liekanų, grublėtos ir žiestos keramikos. Piliakalnis, esantis 600 m į pietryčius nuo Kernavės piliakalnio, greičiausiai buvo artimųjų Kernavės prieigų apžvalgos vieta. Piliakalnis datuojamas XIV a. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 14800 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Janionių piliakalnis 13 km Paparčių piliakalnis 7 km Aukuro kalnas 0,6 km |
Šeimyniškėlių piliakalnis 74 km Bartkūnų piliakalnis 27 km Dainių piliakalnis 17 km |
Šeimyniškių piliakalnis 97 km Laužiškio piliakalnis 26 km Sadūniškių piliakalnis 14 km |
|||||||||
Žaslių piliakalnis 16 km Mančiūnų piliakalnis 16 km |
|
Bernotų piliakalnis 29 km Veršiobalio piliakalnis 10 km | |||||||||
Latvių piliakalnis 3 km Kalninių Mijaugonių piliakalnis 18 km |
Paalkių piliakalnis 3,5 km Bražuolės piliakalnis 21 km Trakų salos pilis 25 km |
Bielazariškių piliakalnis 7 km Gedimino pilis 35 km |
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
redaguoti- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 38-43.
- Bronius Dakanis. 1994. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 1., p. 42 (Nr. 19).
- Aleksiejus Luchtanas. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 195–196.
- Aleksiejus Luchtanas. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 148–152.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. Vilnius. 1990. Nr. 3, p. 64–68; Nr. 4, p. 58–62.
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 234–235 (Nr. 34).