Atverti pagrindinį meniu

Kriveikiškio piliakalnis

Kriveikiškio piliakalnis
Kriveikiškio kalnas.JPG
Kriveikiškio piliakalnis miško pakraštyje

Kriveikiškio piliakalnis
Koordinatės
54°52′41.6″ š. pl. 24°51′28.9″ r. ilg. / 54.878222°š. pl. 24.858028°r. ilg. / 54.878222; 24.858028Koordinatės: 54°52′41.6″ š. pl. 24°51′28.9″ r. ilg. / 54.878222°š. pl. 24.858028°r. ilg. / 54.878222; 24.858028
Savivaldybė Širvintų rajonas
Seniūnija Kernavės seniūnija
Aukštis 20-22 m
Plotas 12x8
Naudotas I tūkstantmetis - XIV a.
Tirtas 1989 m.
Registro Nr. AR1926 / 17191 /A1478
Mindaugo pilys

Kriveikiškio piliakalnis, Žvalgakalnis – piliakalnis, vienas iš Kernavės piliakalnių komplekso (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1926; unikalus objekto MC kodas 17191; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1478) Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.

Kernavės kultūrinis rezervatasKeisti

Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės.

PiliakalnisKeisti

Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Kernavės upelio dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 12x8 m dydžio. Jos šiauriniame pakraštyje supiltas 6 m ilgio, 1 m aukščio nuo aikštelės, 4 m aukščio iš išorės, 10 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 20-22 m aukščio.

Piliakalnio aikštelės rytinė dalis nuslinkusi. Jis apaugęs krūmeliais bei paskirais didesniais medžiais.

Šiaurinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta XIV a. – XV a. žiestos keramikos.

TyrimaiKeisti

1989 m. Aleksiejus Luchtanas padarė pylimo pjūvį – iš viso ištirta 15 m². Nustatyta, kad jis supiltas iš molio, rasta medinių įtvirtinimų liekanų, grublėtos ir žiestos keramikos. Piliakalnis, esantis 600 m į pietryčius nuo Kernavės piliakalnio, greičiausiai buvo artimųjų Kernavės prieigų apžvalgos vieta. Piliakalnis datuojamas XIV a. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 14800 m².

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Janionių piliakalnis 13 km
Paparčių piliakalnis 7 km
Aukuro kalnas 0,6 km
Šeimyniškėlių piliakalnis 74 km
Bartkūnų piliakalnis 27 km
Dainių piliakalnis 17 km
Šeimyniškių piliakalnis 97 km
Laužiškio piliakalnis 26 km
Sadūniškių piliakalnis 14 km
 
Žaslių piliakalnis 16 km
Mančiūnų piliakalnis 16 km
     
     
     
Bernotų piliakalnis 29 km
Veršiobalio piliakalnis 10 km
Latvių piliakalnis 3 km
Kalninių Mijaugonių piliakalnis 18 km
Paalkių piliakalnis 3,5 km
Bražuolės piliakalnis 21 km
Trakų salos pilis 25 km
Bielazariškių piliakalnis 7 km
Gedimino pilis 35 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

ŠaltiniaiKeisti

  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 38-43.
  • Bronius Dakanis. 1994. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 1., p. 42 (Nr. 19).
  • Aleksiejus Luchtanas. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 195–196.
  • Aleksiejus Luchtanas. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 148–152.
  • Aleksiejus Luchtanas. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. Vilnius. 1990. Nr. 3, p. 64–68; Nr. 4, p. 58–62.
  • Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 234–235 (Nr. 34).

NuorodosKeisti