Kriukų valsčius

(Nukreipta iš puslapio Kriukių valsčius)

56°18′š. pl. 23°50′r. ilg. / 56.30°š. pl. 23.83°r. ilg. / 56.30; 23.83

Kriukų valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kriukai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Šiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1945)
Joniškio apskritis (1945–1950)

Kriukų valsčius (rus. Круковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Kriukai.

Istorija redaguoti

Įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 2393 209 kiemai [2] 3 seniūnijos 36
1923 m.[3] 112 3437 762
1932 m. 108 3560 9 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
129 6 apylinkės [5]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Blauzdžiūnai Blauzdžiūnų seniūnija Blauzdžiūnų apylinkė
Kazylai Kazilų seniūnija -
Kriukai Kriukų seniūnija,
Kriukų miestelio seniūnija
Kriukų apylinkė,
Kriukų miestelio apylinkė
Latveliškiai Latveliškių seniūnija Latveliškių apylinkė
Nociūnai Nociūnų seniūnija Nociūnų apylinkė
Skakai Skakų seniūnija -
Stagariai Stagarių seniūnija -
Veikšiai Veikšių seniūnija Veikšių apylinkė
Iš viso: 9 seniūnijos 6 apylinkės

Gyvenvietės redaguoti

Valsčiaus vietovardžius 1935 m. Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus archyvo duomenimis aprašė ir išnagrinėjo Nerija Jodelienė.[9] 1923 m. surašytos gyvenvietės:

  • Albertiškių plv.
  • Andriejūnų k.
  • Atkočiškio vs.
  • Ąžuolynės vs.
  • Beržiukų plv.
  • Bikaičių k.
  • Bitužių k.
  • Blaudžiūnų k.
  • Blauzdžiūnų k.
  • Bruverių vs.
  • Butkūnų k.
  • Cibukų k.
  • Cibukų vs.
  • Darginių k.
  • Dovidaičių vs.
  • Dumblynės k.
  • Dumblinų (Gražių) k.
  • Dvareliškių k.
  • Frankienės vs.
  • Gaideliškių vs.
  • Gailiūnėlių k.
  • Gailiūnų k.
  • Gilučių (Glubokojė) k.
  • Grigonių k.
  • Grubinų k.
  • Indriliūnų k.
  • Indrišiūnų vs.
  • Jackonių (Rudziškių) vs.
  • Judeikių dv.
  • Kamolių vs.
  • Karklynės k.
  • Karklynės plv.
  • Karlsgofo plv.
  • Katinų k.
  • Kazylų k.
  • Kelmynės vs.
  • Kriukų k.
  • Kriukų mstl.
  • Latveliškių dv.
  • Latveliškių plv.
  • Laukūnų vs.
  • Lepar-Brašo dv.
  • Leparų dv.
  • Leparų k.
  • Lieporų k.
  • Liesų-Mažiųjų k.
  • Malderių vs.
  • Maželių k.
  • Medvilonių vs.
  • Melguželės Mažosios plv.
  • Melgužio Didžiojo dv.
  • Mežinių plv.
  • Monkūnų k.
  • Nociūnų dv.
  • Nociūnų k.
  • Pikčevičių k.
  • Pilėriškio k.
  • Puraičių k.
  • Ragaišių k.
  • Rapedų vs.
  • Rašpievių k.
  • Skakų k.
  • Skakų Mažųjų k.
  • Sodininkų k.
  • Stagarių k.
  • Suodų vs.
  • Svirų k.
  • Šašių k.
  • Šeivakojų vs.
  • Šiliškio vs.
  • Šleideriškės vs.
  • Šležų k.
  • Švilpynės vs.
  • Švitinio dv.
  • Užšvitinio vs.
  • Vagariškio plv.
  • Vagzalo vs.
  • Vainorių k.
  • Vaišnorių k.
  • Valakų k.
  • Valančiūnų k.
  • Veikšių k.
  • Vengriškio dv.
  • Žandagų k.
  • Žardelių k.

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

1923 m. gyveno 3437 žmonės:[10]

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1915 Madvilioniai Jonas Daugėla, agronomas
1936 Jurgis Bučas, architektas

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 694 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 705 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 24
  9. N. Jodelienė. XX amžiaus pirmosios pusės Kriukų valsčiaus vietovardžių daryba. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. Kalba.
  10. 1923 m. surašymo duomenys