Kritulių intercepcija
Kritulių intercepcija – atmosferos moksluose bei hidrologijoje naudojama sąvoka, reiškianti tą dalį kritulių, kurie nepasiekia grunto, o sulaikomi augalų lapų bei šakų.
Šis procesas vyksta medžių lapijoje ir miškų žemės paviršiuje susikaupusiose augalų liekanose (nukritusiuose lapuose, šakelėse, kamienų dalyse). Kadangi vėliau ši vandens dalis išgaruoja evapotranspiracijos procesuose, į nuotėkio baseinus ji nepatenka, išskyrus sniegą, kuris dažniausiai nukrenta nuo medžių dėl vėjo ar tirpdamas, arba gali būti pernešamas vėjo į kitą regioną. Spygliuočių intercepcija didesnė nei gaubtasėklių augalų. Spygliai sudaro didesnį paviršiaus plotą vandens lašams prikibti, be to, jie visžaliai (žaliuoja ištisus metus).
Kiekvieno miško intercepcijos apimtys priklauso nuo jo augalijos tipo, pavyzdžiui, paprastojo klevo arba mažalapės liepos, itercepcijos apimtys vidutinio klimato sąlygomis – maždaug 38 % bendro kritulių kiekio.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Smets, Vincent (2019). „The importance of city trees for reducing net rainfall: comparing measurements and simulations“. Hydrology and Earth System Sciences (anglų). 23 (9).