Kristupas Radvila Perkūnas
| Kristupas Radvila Perkūnas | |
|---|---|
| |
| Radvilos | |
| |
| Trimitai | |
| Gimė | 1547 m. vasario 9 d. Vilnius |
| Mirė | 1603 m. lapkričio 20 d. (56 metai) Lososna Gardinas |
| Tėvas | Mikalojus Radvila Rudasis |
| Motina | Kotryna Ivinskaitė iš Tomičių |
| Sutuoktinis (-ė) | Kotryna Sobek Kotryna Ostrogiškė Kotryna Tečinskaitė Elžbieta Pelagėja Ostrogiškė |
| Vaikai | Su Kotryna Ostrogiške: Jonušas Radvila I Su Kotryna Tečinskaite: Halaška Radvilaitė Kristupas Radvila Jaunasis |
 Vikiteka |
Kristupas Radvila Perkūnas |
Kristupas Radvila Perkūnas (lenk. Krzysztof Radziwiłł Piorun, 1547 m. Vilniuje – 1603 m. lapkričio 20 d. Lososnoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija redaguoti
._%D0%9A%D0%B0%D1%86%D1%8F%D1%80%D1%8B%D0%BD%D0%B0_%D0%93%D0%BB%D1%8F%D0%B1%D0%BE%D0%B2%D1%96%D1%87_(%D0%A0%D0%B0%D0%B4%D0%B7%D1%96%D0%B2%D1%96%D0%BB)_(H._Lajbovi%C4%8D,_1758).jpg)
._%D0%9A%D0%B0%D1%86%D1%8F%D1%80%D1%8B%D0%BD%D0%B0_%D0%90%D0%BB%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B0%D0%B2%D1%96%D1%87-%D0%A0%D0%B0%D0%B4%D0%B7%D1%96%D0%B2%D1%96%D0%BB_(%D0%A2%D1%8D%D0%BD%D1%87%D1%8B%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F)_(XVI).jpg)
Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Biržų Radvilų giminės,[1] Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Kotrynos Ivinskaitės iš Tomičių sūnus. Brolis Mikalojus Radvila.
Valstybės tarnyba redaguoti
1564 m. septyniolikmetis su tėvu dalyvavo Lietuvos – Rusijos kare, išgarsėjo kaip sumanus kariūnas, buvo pramintas Perkūnu. Nuo 1566 m. LDK didysis raikytojas, nuo 1569 m. Lietuvos pataurininkis, 1572–1579 m. Lietuvos lauko etmonas, 1579–1584 m. Lietuvos pakancleris ir Trakų kaštelionas, nuo 1584 m. Vilniaus vaivada, nuo 1589 m. Lietuvos didysis etmonas. Be to, Kuoknesės, Soleco, Žiežmarių, Uržendovo, Borisovo, Novomysko seniūnas.
Kariuomenės vadas redaguoti
1577 m. Ivanas Rūstusis užpuolė ir nusiaubė Infliantų žemes, tuo pradėdamas penkerius metus trukusį karą. Etmonas Radvila pasižymėjo kautynėse prie Velikyje Luki miestelio, vadovavo jo apgulčiai.
Dalyvavo Stepono Batoro žygyje prieš Pskovą ir pasižymėjo 4000 raitelių reidu per centrinę Rusiją, kad ta negalėtų sukaupti jėgų Pskovo apsiausčiai atremti. Nuo 1579 m. rugpjūčio 5 d. iki rugsėjo 22 d. jo kariuomenė nukeliavo 1400 km per Vitebską, Rževą, Staricą, kur buvo apsistojęs pats caras, per Toropecą ir Starą Rusą prie Ilmenio ežero, kelis kartus susikaudamas su rusais. Šis žygis į karybos istoriją įėjo „Radvilos reido“ pavadinimu. 1583 m. Infliantai įėjo į Abiejų Tautų Respublikos sudėtį kaip bendrai valdoma teritorija, jos valdytoju buvo paskirtas Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila.
1601 m. atrėmė Švedijos kariuomenės puolimą ties Kuoknese Dauguvos dešiniajame krante ir išvadavo Vendeno pilį.
Biržų valdytojas redaguoti
Siekdamas apsaugoti šiaurines Lietuvos sienas ir savo valdas, pastatydino Biržų pilį. Dar 1575 m. buvo užtvenktos Apaščios ir Agluonos upės ir karstinės kilmės Širvėnos pelkė virto pirmuoju dirbtiniu 400 ha tvenkiniu Lietuvoje, kuris buvo panaudotas tvirtovės bei miesto prieigoms apsaugoti. Biržų bastioninės itališko tipo tvirtovės statyba pradėta 1586 m., baigta 1589 m. Biržai tapo svarbiausia LDK karine tvirtove ir Radvilų šeimos rezidencija. 1589 m. gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės.
Reformacijos platintojas redaguoti
Tęsė tėvo pradėtą evangelikų reformatų tikėjimo plėtrą Lietuvoje, tuo siekdamas atriboti Lietuvą nuo katalikiškos Lenkijos ekspansijos. Pastatė evangelikų reformatų bažnyčias 1584 m. Biržuose ir Nemunėlio Radviliškyje, 1595 m. Papilio Radvilų dvare. Rėmė Biržų gimnaziją, Kėdainių mokyklą. Karalius Zigmantas Vaza, kaip aršus katalikas nekentęs protestantų, buvo priverstas skaitytis su etmono kariniais sugebėjimais.
Dėl religinių įsitikinimų skirtumų vos neprasidėjo karas tarp Radvilų ir Chodkevičių. Kai Kristupo Radvilos sūnus Jonušas ir Chodkevičių globotinė našlaitė Sofija Olelkaitė dar buvo vaikai, Kristupas Radvila Perkūnas ir Sofijos globėjas Jurgis Chodkevičius buvo sudarę vedybų sutartį. Pagal ją Jonušas ir Sofija, sulaukę pilnametystės turėjo būti sutuokti. Bet atėjus metui Chodkevičiaus broliai atsisakė savo globotinę, turtingiausią Lietuvos nuotaką, išleisti už Jonušo. Radvilos kreipėsi į Tribunolą ir Chodkevičiams buvo priteista išmokėti 6 mln. grašių kompensaciją už sutarties nevykdymą. Atsakydami į tai Chodkevičiai griebėsi ginklo. Dvi galingiausios Lietuvos giminės Vilniuje ruošėsi karui: didysis etmonas Radvila Perkūnas surinko apie 6 000 karių, o Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius – virš 2000 ir atgabeno 24 pabūklus. Ir tik vyskupo pastangomis ir karaliaus paliepimu buvo išvengta brolžudiško karo. Jonušas ir Sofija buvo sutuokti.
Palaidotas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kristupas Radvila Perkūnas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 305 psl.
Nuorodos redaguoti
Trimitų herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Ostapas Valavičius |
 1579–1585 |
Po to: Leonas Sapiega |
| Prieš tai: Ostapas Valavičius |
 1579–1584 |
Po to: Jonas Hlebavičius |
| Prieš tai: Mikalojus Radvila Rudasis |
 1584–1603 |
Po to: Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis |
| Prieš tai: nebuvo paskirtas |
 1589–1603 |
Po to: nebuvo paskirtas |
| Pareigybės |
|---|