Kristalografija

Kristalografija – mokslas, tiriantis kristalų ar kristalinės būsenos medžiagų susidarymą, išorinę formą, vidinę sandarą, savybes. Šiuolaikinė kristalografija nagrinėja atomų išsidėstymo kietame kūne dėsningumus.

Iš pradžių kristalografija buvo naudojama kristalų aprašymams, t. y. nagrinėjo kristalų geometrines savybes, simetrijos principus, matavo ašių kampus. Dabar naudojami Rentgeno spinduliai, taip pat elektroninė ir neutroninė spinduliuotė. Šių bangų pagalba nustatoma kristalų vidinė struktūra.

Pagrindinės sąvokos

1837 m. vokiečių mokslininkas I. Hesselis matematiniu būdu įrodė kad kristaluose egzistuoja 32 simetrijos klasės. Simetrijos nustatymui buvo naudojamos šios hierarchinės priklausomybės:

• 3 Simetrijos kategorijos
  • 7 Singonijos
    • 32 Simetrijos klasės
      • 230 Erdvės grupių

Kategorijos, Singonijos ir 32 simetrijos rūšys, jų klasifikacija pavaizduota lentelėje:

Kategorija	Žemesnioji			Vidurinė			Aukštesnioji
Singonija	Triklininė	Monoklininė	Rombinė	Tetragoninė	Trigoninė	Heksagoninė	Kubinė
Primityvi	L1			L4	L3	L6	4L33L2
Centrinė	C			L4PC	L3C = Li3	L6PC	4L33L23PC
Plokštuminė		P	L22P	L44P	L33P	L66P	3Li44L36P
Ašinė		L2	3L2	L44L2	L33L2	L66L2	3L44L36L2
Plokštuminė-ašinė		L2PC	3L23PC	L44L25PC	L33L23PC = Li33L23P	L66L27PC	3L44L36L29PC
Inversinė-primityvi					Li4	Li6
Inversinė-plokštuminė					Li4 2L2 2P	Li6 3L2 3P

Literatūra

• Matulis, Daumantas. Baltymų fizikinė chemija. ISBN 978-9955-25-428-7. Suarchyvuotas originalas 2018-06-21. Nuoroda tikrinta 2018-06-21.