Krintantysis kvarkas
Krintantysis kvarkas | |
Struktūra | elementarioji dalelė |
---|---|
Šeima | fermionas |
Grupė | kvarkas |
Karta | pirma |
Antidalelė | antikrintantysis kvarkas |
Teorizuota | 1964 m., Murray Gell-Mann, George Zweig |
Atrasta | 1967 m., SLAC eksperimentais |
Simbolis | d |
Masė | 4 – 8 MeV/c² |
Elektros krūvis | {{{elektros krūvis}}} |
Magnetinis momentas | {{{magnetinis momentas}}} |
Sukinys | ½ |
Krintantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus –1/3 e. Jis yra sunkesnis tik už kylantįjį kvarką, o jo masė – tarp 4 ir 8 MeV. Pagal standartinį modelį šis ir krintantysis kvarkas yra sudėtinės nukleonų dalys. Pavyzdžiui, protoną sudaro 2 kylantieji kvarkai ir vienas krintantysis kvarkas, neutroną – vienas kylantysis kvarkas ir du krintantieji kvarkai. (Pastaba: didžioji dalis nukleonų masės atsiranda dėl energijos gliuonų lauko, kuris laiko kvarkus drauge, o ne dėl pačių kvarkų masės.)
Kylančiojo kvarko egzistavimo prielaida iškelta 1964 m., kai Murray Gell-Mann ir George Zweig išvystė kvarkų modelį. Atrastas giluminės neelastinės sklaidos eksperimento Stenfordo linijiniame greitintuve metu 1967 m.
Hadronai, turintys krintantįjį kvarką
redaguoti- Turintys krūvį pionai (π±) yra mezonai, kurie turi kylantįjį kvarką ir antikrintantįjį kvarką arba atvirkščiai.
- Neutralus pionas (π0) yra tiesinis derinys iš kylančiųjų - antikylančiųjų ir krintančiųjų - antikrintančiųjų kvarkų, kaip ρ ir ω mezonai.
- η ir η' bearomačiai mezonai yra tiesiniai deriniai iš keleto kvarkų - antikvarkų porų įskaitant krintantysis - antikrintantysis.
- Daugelis aptiktų barionų sudaryti iš vieno ar kelių krintančiųjų kvarkų. Kaip ir nukleonai, Δ barionai sudaryti tik iš kylančiųjų ir krintančiųjų kvarkų: Δ+ turi vieną krintantįjį kvarką, Δ0 – du ir Δ– – tris krintančiuosius kvarkus.