Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia
Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
54°12′54″š. pl. 23°55′26″r. ilg. / 54.214972°š. pl. 23.923836°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Lazdijų |
| Savivaldybė | Lazdijų rajonas |
| Gyvenvietė | Krikštonys |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1935 m. |
| Stilius | istorizmas |
Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Krikštonių kaime, 9 km į pietryčius nuo Seirijų.
Istorija redaguoti
Krikštonių parapija įsteigta 1925 m. Seirijų klebono Juozo Grajausko rūpesčiu iš parceliuojamo Zaleskovčiznos dvaro parapija gavo 8 ha žemės bažnyčiai bei klebonijos pastatams statyti ir 2 ha kapinėms.
Kunigas Jonas Reitelaitis (1884–1966), (istorikas, kraštotyrininkas) 1926 m. Krikštonyse pastatė laikiną medinę bažnyčią, 1927 m. – prieglaudą. Pats suprojektavo ir su parapijiečiais pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. 1932 m. uždengtas stogas, 1934 m. rugsėjo 30 d. bažnyčia konsekruota. 1935 m. iš lauko nutinkuota.
Sovietiniais metais valdžia klebonijos pastatus atidavė kolūkiui „Paryžiaus komuna“. J. Reitelaičiui ir kitiems bažnyčios tarnams teko glaustis svetimuose namuose. PSovietmečio išbandymus atlaikė tik mūrinė bažnyčia bei keletas gyvenamųjų ir ūkinių pastatų. Klebonija buvo nugriauta. 1994 m. ant jos pamatų pastatyta dabartinė Krikštonių mokykla. Pastato fasaduose esančios iškyšos mena J. Reitelaičio statytos klebonijos stilistiką. Name, kuriame gyveno J. Reitelaitis, įkurtas memorialinis muziejus.
Architektūra redaguoti
Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su šoninėmis zakristijomis. Vidus 3 navų. Į šventorių veda aukšti, platūs laiptai.
Pagrindiniu architektūriniu akcentu gyvenvietėje tapo mūrinė bažnyčia, o šalia jos glaudėsi klebonijos pastatai. Krikštonių klebonijai priklausė įprasti statiniai: klebonija, ūkiniai trobesiai (tvartas, kluonas, svirnas, ledainė), špitolė, parapijos salė, gyvenamieji namai bažnyčių tarnams.
Mūrinė Kristaus Karaliaus bažnyčia – reikšmingiausias J. Reitelaičio kūrinys. Tai vienintelis žinomas kunigas, kuris Lietuvos tarpukariu pats suprojektavo ir pastatė bažnyčią. Unikali statinio plastika sukurta siejant liaudies ir profesionalios architektūros tendencijas. Autorius originaliai interpretavo neogotikos formas, taip pat panaudojo tuo laikotarpiu populiarius tautinio stiliaus elementus. Tradicinės medžiagas derintos su naujomis. Naudotas medis, akmuo, molis, plytos, skarda, betonas; plytų ir akmens rišimui – cemento, žvyro ir kalkių skiedinys; pastatų laikančiosioms konstrukcijoms ne tik medis, bet ir gelžbetonis.