Atverti pagrindinį meniu

Krišpinas Kiršenšteinas

Krišpinas Kiršenšteinas
Krišpinai-Kiršenšteinai
Krišpinas (herbas)
Krišpinas (herbas)
Gimė XVI a. vid.
Prūsijos kunigaikštystė
Mirė 1611 m.
Sutuoktinis (-ė) Lauderbachaitė
Vaikai Krišpinas Kiršenšteinas,
Ana Deltuviškienė

Krišpinas Kiršenšteinas (XVI a. vid.–1611 m.) – pirklys, didikų Krišpinų-Kiršenšteinų giminės Lietuvoje pradininkas, Raudonės pilies statytojas.

BiografijaKeisti

 
Krišpinų-Kiršenšteinų herbas Raudonės pilies rytų korpuso sienoje

Kilęs iš Prūsijos kunigaikštystės, į LDK atvyko XVI a. 7-ame dešimtmetyje. Žygimantas Augustas jam, kaip svetimšaliui, suteikė indigenatą (šalies pilietybę, bajorystę, prisiekus ištikimybę valstybei). Remiamas Vilniaus kašteliono ir Žemaičių seniūno Jono Chodkevičiaus, gavo išskirtines teises medienos ir miško produktų gamybai ir jų realizavimui Prūsijoje bei tapo vienu stipriausių miško verslininkų Lietuvoje. Istorinėje tradicijoje nurodoma, kad Žygimantas Augustas šiam pirkliui davė Raudonės valdą bei Blagoslavenstvą (Plokščius) prie Nemuno. Praturtėjęs iš prekybos, prie svarbiausios miško prekybos arterijos – Nemuno – XVI a. pabaigoje pasistatė Raudonės pilį.

ŠeimaKeisti

Buvo vedęs Lauderbachaitę, su ja turėjo du pilnametystės sulaukusius vaikus: dukrą Aną, kuri 1614 m. ištekėjo už Kauno vėliavininko Jono Deltuviškio, ir sūnų Pajūrio tijūną Krišpiną (Kristupą) Kiršenšteiną. Pastarojo sūnus Pajūrio tijūnas, Kauno maršalka, LDK didysis prievaizas, LDK iždininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas tapo Krišpinų-Kiršenšteinų giminės galios kūrėju: jo dėka Krišpinai-Kiršenšteinai XVII a. pab. pateko į įtakingiausių LDK giminių penketuką (po Sapiegų, Oginskių, Pacų ir Radvilų).

ŠaltiniaiKeisti