Kretuonys
| Kretuonys | ||
|---|---|---|
  Kretuonys |
||
| 55°13′48″š. pl. 26°03′04″r. ilg. / 55.230°š. pl. 26.051°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Švenčionių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Švenčionėlių seniūnija | |
| Gyventojų | 10 | |
 Vikiteka |
Kretuonys | |
Kretuonys – etnografinis gatvinis kaimas, Švenčionių rajono savivaldybės šiaurėje, Aukštaitijos nac. parke. Kaimas išsidėstęs Kretuono ežero pietvakarinėje pakrantėje, Pakretuonės miško rytiniame pakraštyje, šalia geležinkelio Vilnius–Turmantas. Einant vakariniu ežero pakraščiu šiaurėn, už 6 km yra geležinkelio stotelė. Saugomi Kretuonių pirmasis ir antrasis ąžuolai.
Istorija redaguoti
Kretuonų apylinkės apgyvendintos XV a. – XIV a. prieš m. e. Atliekant archeologinius tyrimus 1979 m. ir 1996–1997 m. rastos neolito ir bronzos amžiaus Kretuono gyvenvietės. Į vakarus nuo Kretuonų kaimo, tarp Kretuono ir Švento ežerų, miške yra VI a. – XI a. Kretuonų pilkapynas. Apie XVII a. dėl karų ir marų kaimas buvo beveik sunykęs, vėliau vėl atsistatė.
Architektūra redaguoti
Kretuonų kaimas susiklostė XVI a. antroje pusėje per Valakų reformą ir išsaugojo seną gatvinę užstatymo struktūrą kaip gatvinis rėžinis kaimas. Palei vieną pagrindinę gatvę iš abiejų pusių daugiausia statmenai į gatvę išdėstytos sodybos. Gyvenamieji namai galais atsukti į gatvę, už jų toliau stovi ūkiniai pastatai. Išliko vertingų sodybų su XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės pastatais – pirkiomis, svirnais, tvartais, kluonais, pirtimis, bei smulkiosios architektūros statiniais – kryžiais, šuliniais, aviliais.[2] Čia galima rasti senovines, į kertes suleistų stambių rąstų trobas, dviaukščius svirnus su balkonėliais.
Gyventojai redaguoti
 | |||||||
| 1846 m. | 1902 m. | 1905 m.[3] | 1931 m.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 163 | 128 | 176 | 89 | 79 | 71 | ||
| 1979 m.sur.[6] | 1985 m.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | ||
| 51 | 49 | 39 | 39 | 16 | 10 | ||
| |||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Kretuonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 24 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Šešelgis. Kretuonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 395
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Kaltanėnai – 6 km Šakališkė – 4 km |
Reškutėnai – 7 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Sena Pašaminė – 2 km ŠVENČIONĖLIAI – 7 km | |||||||||||
