Bajorų–Priekulės geležinkelis
| Bajorų–Priekulės geležinkelis | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva,  Latvija |
| Miestai | Bajorai – Skuodas – Priekulė |
| Pagrindinė informacija | |
| Operatorius | Lietuvos geležinkeliai |
| Statybų pradžia | 1915 m. liepos 11 d.[1] |
| Atidarymas | 1915 m. spalio 1 d.[1] |
| Uždarymas | XXI amžiaus 1-as dešimtmetis |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 75 km[2] |
| Vėžė | 1520 mm vėžė |
Bajorų–Priekulės geležinkelis – 1520 mm vėžės geležinkelio linija, jungianti Bajorus ir Priekulę (Latvija).
Istorija redaguoti
Vokietijos imperijos sudėtyje redaguoti
1875 m. Vokietijos imperija užbaigė Klaipėdos–Tilžės geležinkelį, skirtą susisiekimui su Klaipėdos uostu. 1892 m. geležinkelis pratęstas iki Bajorų, kurie tuo metu buvo pasienyje su Rusijos imperija, Lampsaičiuose (dabar – Bajorų dalis) pastatyta raudono mūro geležinkelio stotis ir vandens bokštas. Nors pagrindinė atkarpos paskirtis buvo karinė, geležinkeliu buvo gabenamos ir prekės į Klaipėdos, Tilžės ir Karaliaučiaus turgus.[3]
Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijos imperijos kariuomenė nutiesė bėgius iš Bajorų į Priekulę (dabar Latvija) per Skuodą ir Darbėnus. Atšaka pastatyta per 1915 m. vasarą: darbai prasidėjo birželį-liepą, o pirmasis traukinys link Skuodo pajudėjo rugsėjo 20 d. Darbams vadovavo Vokietijos specialistai, dirbo iš pradžių rusų belaisviai, nuo rugpjūčio priverstinai dirbti buvo varomi Kretingos apskrities gyventojai.[3] Iš viso prie statybos dirbo daugiau nei 5000 žmonių.[2] Už darbą buvo mokama: vyrams – 2 markės, moterims – 0,5, paaugliams – 1 markė. Tiesiant geležinkelį nukasta didelė dalis Kretingsodžio laukuose buvusios Pilale vadinamos kalvos, ant kurios, pagal padavimus, būta pilies. Sovietmečiu nukasti ir kalvos likučiai, žemė prijungta prie geležinkelio teritorijos bei steigiamų „Akmenos“ kolektyvinių sodų. Pabėgiams vokiečių nurodymu naudoti ir pakelėse stovėję masyvūs ąžuoliniai kryžiai.[3]
Geležinkeliu į Rytų frontą buvo gabenama kariuomenė ir karinė technika, iš okupuotų kraštų – grobis, mediena ir karo belaisviai. Valstiečių prievolėms, tarp jų miško gėrybėmis, surinkti nutiesti siaurieji geležinkeliai į Rucavos girias bei atkarpa Darbėnai–Vaineikiai. Ne dažniau kaip kartą per savaitę kursavo keleivinis traukinys, kirsdavęs trijų valstybių sienas.[3]
Kauno–Priekulės–Klaipėdos geležinkelis redaguoti
Po Pirmojo pasaulinio karo Bajorų–Priekulės geležinkelis atsidūrė Lietuvos ir Latvijos teritorijose. Po 1923 m. Klaipėdos sukilimo Klaipėdą prijungus prie Lietuvos, ši atkarpa tapo geležinkelio linijos Kaunas–Klaipėda dalimi. 1923 m. vasario 28 d. Lietuvos vyriausybė perėmė Klaipėdos–Tilžės geležinkelio administravimą, o Krašto siaurieji geležinkeliai liko Klaipėdos krašto direktorijos nuosavybe. Kadangi susisiekimas su Klaipėda buvo per Latviją, 1924 m. Seimas pritarė jungties Šiauliai–Telšiai–Kretinga statybai, kurios atidarymas įvyko 1932 m. spalio 29 d. Atidarius jungtį sumenkusi Kretingos–Priekulės geležinkelio reikšmė vėl sustiprėjo 1939 m., kai buvo nuspręsta plėtoti Šventosios uostą ir buvo nutiesta atšaka Šventoji–Darbėnai. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo Lietuvai grąžinus Klaipėdą, Šventosios uosto plėtra neteko prasmės ir geležinkelis buvo išmontuotas.[3]
Linijos sunykimas redaguoti
2001 m. kovo 25 d. nutrauktas keleivinių traukinių eismas atkarpoje Kretinga–Skuodas.[4] Paskutinis keleivinių traukinių reisas Skuodas–Klaipėda įvyko tų pačių metų kovo 23 d.[5] 2016 m. eksploatuojamas buvo tik 10 km ruožas į šiaurę nuo Kretingos, skirtas žaliavų pristatymui į šalia Darbėnų įsikūrusią akmens apdirbimo įmonę „Žemaitijos granitas“. Likę atkarpos Darbėnai–Lietuvos–Latvijos siena bėgiai neprižiūrimi.[6] Ruožas Latvijoje išlikęs, tačiau blogesnės būklės nei Lietuvoje.
Stotys redaguoti
Lietuvoje redaguoti
- Bajorų geležinkelio stotis
- Kretingos geležinkelio stotis
- Tūbausių geležinkelio stotis
- Darbėnų geležinkelio stotis
- Nausėdų geležinkelio stotis
- Medininkų geležinkelio stotis
- Litvinų geležinkelio stotis
- Paluknės geležinkelio stotis
- Skuodo geležinkelio stotis
Latvijoje redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Kelionė Lietuvos geležinkelių istorijos bėgiais, I dalis Archyvuota kopija 2017-02-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 Geležinkelius griovė ir tiesė karas. Lyduvėnų geležinkelio tiltas – kultūros vertybė Archyvuota kopija 2018-02-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Geležinkelio jubiliejus – ant nuardytų bėgių
- ↑ „Lietuvos geležinkeliai“ nutraukia kai kurių keleivinių traukinių eismą
- ↑ Geležinkeliai Archyvuota kopija 2016-12-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Skripkauskas, Juozas (2016-11-12). „Geležinkelio eutanazija“. Ūkininko patarėjas (132).