Atverti pagrindinį meniu

Bajorų–Priekulės geležinkelis

(Nukreipta iš puslapio Kretingos–Skuodo geležinkelis)
Bajorų–Priekulės geležinkelis
Vieta
ŠalysLietuvos vėliava Lietuva, Latvijos vėliava Latvija
MiestaiBajorai Skuodas Priekulė
Pagrindinė informacija
OperatoriusLietuvos geležinkeliai
Statybų pradžia1915 m. liepos 11 d.[1]
Atidarymas1915 m. spalio 1 d.[1]
UždarymasXXI amžiaus 1-as dešimtmetis
Techninė informacija
Ilgis75 km[2]
Vėžė1520 mm vėžė
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti
Geležinkelis ties Priekulės stotimi

Bajorų–Priekulės geležinkelis – 1520 mm vėžės geležinkelio linija, jungianti Bajorus ir Priekulę (Latvija).

IstorijaKeisti

Vokietijos imperijos sudėtyjeKeisti

1875 m. Vokietijos imperija užbaigė Klaipėdos–Tilžės geležinkelį, skirtą susisiekimui su Klaipėdos uostu. 1892 m. geležinkelis pratęstas iki Bajorų, kurie tuo metu buvo pasienyje su Rusijos imperija, Lampsaičiuose (dabar – Bajorų dalis) pastatyta raudono mūro geležinkelio stotis ir vandens bokštas. Nors pagrindinė atkarpos paskirtis buvo karinė, geležinkeliu buvo gabenamos ir prekės į Klaipėdos, Tilžės ir Karaliaučiaus turgus.[3]

Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijos kaizerio kariuomenė nutiesė bėgius iš Bajorų į Priekulę (dabar Latvija) per Skuodą ir Darbėnus. Atšaka pastatyta per 1915 m. vasarą: darbai prasidėjo birželį-liepą, o pirmasis traukinys link Skuodo pajudėjo rugsėjo 20 d. Darbams vadovavo Vokietijos specialistai, dirbo iš pradžių rusų belaisviai, nuo rugpjūčio priverstinai dirbti buvo varomi Kretingos apskrities gyventojai.[3] Iš viso prie statybos dirbo daugiau nei 5000 žmonių.[2] Už darbą buvo mokama: vyrams – 2 markės, moterims – 0,5, paaugliams – 1 markė. Tiesiant geležinkelį nukasta didelė dalis Kretingsodžio laukuose buvusios Pilale vadinamos kalvos, ant kurios, pagal padavimus, būta pilies. Sovietmečiu nukasti ir kalvos likučiai, žemė prijungta prie geležinkelio teritorijos bei steigiamų „Akmenos“ kolektyvinių sodų. Pabėgiams vokiečių nurodymu naudoti ir pakelėse stovėję masyvūs ąžuoliniai kryžiai.[3]

Geležinkeliu į Rytų frontą buvo gabenama kariuomenė ir karinė technika, iš okupuotų kraštų – grobis, mediena ir karo belaisviai. Valstiečių prievolėms, tarp jų miško gėrybėmis, surinkti nutiesti siaurieji geležinkeliai į Rucavos girias bei atkarpa Darbėnai–Vaineikiai. Ne dažniau kaip kartą per savaitę kursavo keleivinis traukinys, kirsdavęs trijų valstybių sienas.[3]

Kauno–Priekulės–Klaipėdos geležinkelisKeisti

Po Pirmojo pasaulinio karo Bajorų–Priekulės geležinkelis atsidūrė Lietuvos ir Latvijos teritorijose. Po 1923 m. Klaipėdos sukilimo Klaipėdą prijungus prie Lietuvos, ši atkarpa tapo geležinkelio linijos Kaunas–Klaipėda dalimi. 1923 m. vasario 28 d. Lietuvos vyriausybė perėmė Klaipėdos–Tilžės geležinkelio administravimą, o Krašto siaurieji geležinkeliai liko Klaipėdos krašto direktorijos nuosavybe. Kadangi susisiekimas tarp šių miestų per Mažeikius, Priekulę ir Skuodą buvo neefektyvus, 1924 m. Seimas pritarė jungties ŠiauliaiTelšiai–Kretinga statybai, kurios atidarymas įvyko 1932 m. spalio 29 d. Atidarius jungtį sumenkusi Kretingos–Priekulės geležinkelio reikšmė vėl sustiprėjo 1939 m., kai buvo nutiesta atšaka Šventoji–Darbėnai, tačiau ji buvo neperspektyvi ir po Antrojo pasaulinio karo buvo išmontuota.[3]

Linijos sunykimasKeisti

2001 m. kovo 25 d. nutrauktas keleivinių traukinių eismas atkarpoje Kretinga–Skuodas.[4] Paskutinis keleivinių traukinių reisas Skuodas–Klaipėda įvyko tų pačių metų kovo 23 d.[5] 2016 m. eksploatuojamas buvo tik 10 km ruožas į šiaurę nuo Kretingos, skirtas žaliavų pristatymui į šalia Darbėnų įsikūrusią akmens apdirbimo įmonę „Žemaitijos granitas“. Likę atkarpos Darbėnai–Lietuvos–Latvijos siena bėgiai neprižiūrimi.[6] Ruožas Latvijoje išlikęs, tačiau blogesnės būklės nei Lietuvoje.

StotysKeisti

ŠaltiniaiKeisti