Kreivėnai (Seinų apskritis)

kaimas Lenkijoje, Punsko valsčiuje

Kreivėnai[2] (lenk. Krejwiany) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Virš 90 % kaimiečių yra lietuviai.[3] Giluišgirio miškas su Barsukalniu, ant kurio stovėjusi koplyčia. Paminklinis akmuo knygnešiui Povilui Matulevičiui (1840–1929).[4] Valstybės saugoma 18,0 m aukščio ir 2,9 m kamieno apimties mažalapė liepa bei 6,6 m apimties ir 1 m aukščio riedulys.[5]

Kreivėnai
lenk. Krejwiany
Įvažiavimas į Kreivėnus nuo Punsko
Kreivėnai
Kreivėnai
54°15′31″ š. pl. 23°11′42″ r. ilg. / 54.25861°š. pl. 23.19500°r. ilg. / 54.25861; 23.19500 (Kreivėnai (Seinų apskritis))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Seinų apskritis
Valsčius Punsko valsčius
Meras Petras Kordauskas (2008 m.), lenk. Piotr Kordowski
Gyventojų (2011[1]) 178
Pašto kodas PL 16-515

Apšakalnis

redaguoti

Kaimo vakarinėje dalyje, tarp kelio Punskas-Senieji Alksnėnai ir Kreivėnų girios plyti moreninė kalva Apšakalnis. 181,2 m virš jūros lygio. Gubrio formos, pasak senesnių kaimo gyventojų seniau buvusi aukštesnė, bet, Pirmojo pasaulinio karo metais iškasus apkasus, viršūnė nugriuvo. Dalis kalvos apžėlusi mišku. Legenda byloja, kad Apšakalnyje yra nugrimzdusi bažnyčia ir jos varpai skamba kaimui svarbiu metu.

 
Paminklas knygnešiui Povilui Matulevičiui

Istorija

redaguoti

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimas pirmąkart minimas 1596 m. Tarpukaryje veikė lietuviškų organizacijų padaliniai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 197 žmonės, iš kurių 37 lenkai, 12 vokiečių ir 148 lietuviai.[6]

1944 m. išleistu įsaku kai kurioms lietuvių šeimoms buvo draudžiama gyventi Kreivėnuose.[7] 1958 m. sausio 4 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys, atgaivinta saviveikla: suvaidinta Žemaitės Apsiriko ir Piršlybos; Juozo Grušo Herku Mantas; Antano Vilkutaičio-Keturakio Amerika pirtyje, Kazio Binkio Atžálynas. Į Kreivėnų sudėtį įjungtas buvęs Alksnėnų kaimelis.[8] Kaimo teritorijoje ilgą laiką gulėjo ženklintas Kreivėnų-Alksnėnų akmuo, prieškaryje perkeltas į Lietuvos Respubliką. Sutinkamai su Europos Sąjungos finansuojamu projektu 2005/201 [9] Kreivėnai sujungti asfaltuotu keliu su Radiškės kaimu (Kalvarijos savivaldybė). 19751998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Žymūs žmonės

redaguoti

Literatūra

redaguoti

Kreivėnai (Seinų apskritis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 758 psl.

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti