Kreivėnai (Seinų apskritis)
Kreivėnai[1] (lenk. Krejwiany) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Virš 90 % kaimiečių yra lietuviai.[2] Giluišgirio miškas su Barsukalniu, ant kurio stovėjusi koplyčia. Paminklinis akmuo knygnešiui Povilui Matulevičiui (1840–1929).[3] Valstybės saugoma 18,0 m aukščio ir 2,9 m kamieno apimties mažalapė liepa bei 6,6 m apimties ir 1 m aukščio riedulys.[4]
| Kreivėnai lenk. Krejwiany | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Seinų apskritis |
| Valsčius | Punsko valsčius |
| Meras | Petras Kordauskas (2008 m.), lenk. Piotr Kordowski |
| Gyventojų | 51 |
| Pašto kodas | PL 16-515 |
Kitos reikšmės – Kreivėnai (reikšmės).
Apšakalnis redaguoti
Kaimo vakarinėje dalyje, tarp kelio Punskas-Senieji Alksnėnai ir Kreivėnų girios plyti moreninė kalva Apšakalnis. 181,2 m virš jūros lygio. Gubrio formos, pasak senesnių kaimo gyventojų seniau buvusi aukštesnė, bet, Pirmojo pasaulinio karo metais iškasus apkasus, viršūnė nugriuvo. Dalis kalvos apžėlusi mišku. Legenda byloja, kad Apšakalnyje yra nugrimzdusi bažnyčia ir jos varpai skamba kaimui svarbiu metu.
Istorija redaguoti
Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimas pirmąkart minimas 1596 m. Tarpukaryje veikė lietuviškų organizacijų padaliniai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 197 žmonės, iš kurių 37 lenkai, 12 vokiečių ir 148 lietuviai.[5]
1944 m. išleistu įsaku kai kurioms lietuvių šeimoms buvo draudžiama gyventi Kreivėnuose.[6] 1958 m. sausio 4 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys, atgaivinta saviveikla: suvaidinta Žemaitės Apsiriko ir Piršlybos; Juozo Grušo Herku Mantas; Antano Vilkutaičio-Keturakio Amerika pirtyje, Kazio Binkio Atžálynas. Į Kreivėnų sudėtį įjungtas buvęs Alksnėnų kaimelis.[7] Kaimo teritorijoje ilgą laiką gulėjo ženklintas Kreivėnų-Alksnėnų akmuo, prieškaryje perkeltas į Lietuvos Respubliką. Sutinkamai su Europos Sąjungos finansuojamu projektu 2005/201 [8] Kreivėnai sujungti asfaltuotu keliu su Radiškės kaimu (Kalvarijos savivaldybė). 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.
Žymūs žmonės redaguoti
- Algis Uzdila (g. 1937) – mokytojas ir poetas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas,
- Marytė Aleknavičiūtė - Černelienė (g. 1954) – pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
Literatūra redaguoti
Kreivėnai (Seinų apskritis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 758 psl.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.vlkk.lt/i/u/file/Nutarimai/atvirkstinis_lenkijos.pdf Archyvuota kopija 2012-02-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kreivėnai (Punskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 778 psl.
- ↑ 2 Archyvuota kopija 2008-04-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3 Archyvuota kopija 2008-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1921 m. gyventojų surašymo duomenys
- ↑ Lenkijos lietuvių bendruomenės organizaciniai ir formavimosi aspektai Archyvuota kopija 2009-05-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 5
- ↑ 6 Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos redaguoti
- Kaimo geografinė padėtis Punsko valsčiuje Archyvuota kopija 2008-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- Paminklas knygnešiui Povilui Matulevičiui Kreivėnuose Archyvuota kopija 2008-04-19 iš Wayback Machine projekto.
- Kaimas žemėlapyje