Krateriškasis taurūnis

Urnula craterium
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Krateriškasis taurūnis (Urnula craterium )
Krateriškasis taurūnis (Urnula craterium)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Aukšliagrybūnai
( Ascomycota)
Klasė: Aukšliagrybiai
( Ascomycetes)
Eilė: Ausūniečiai
( Pezizales)
Šeima: Taukiniai
( Sarcosomataceae)
Gentis: Taurūnis
( Urnula)
Rūšis: Krateriškasis taurūnis
( Urnula craterium)
Index Fungorum
Binomas
Urnula craterium
(Schwein.) Fr., 1851
Sinonimai
Cenangium craterium
Dermatea craterium
Dermea craterium
Geopyxis craterium
Peziza craterium
Sarcoscypha craterium
Scypharia craterium

Krateriškasis taurūnis (Urnula craterium) – taukinių šeimai, priklausantis nevalgomas grybas. Lietuvoje retas, todėl yra saugotinas. Ši grybų rūšis nuo 2000 metų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje žinoma apie 10 šio grybo radaviečių Alytaus, Jurbarko, Molėtų, Trakų ir Vilniaus rajonuose. Pagrindinės grėsmės šiai grybų rūšiai – lapuočių medžių kirtimas, negyvos medienos šalinimas ir miško paklotės ardymas.

Išvaizda redaguoti

Vaisiakūniai 2–6 cm aukščio ir 1–4 cm skersmens, iš pradžių būna uždari, rutuliški, vėliau – viršūnei prasivėrus, tampa gilios taurės, piltuvėlio ar rago formos, kraštai sutrūkinėję, mėsingi, vėliau – odiškos konsistencijos, paviršius veltiniuotas, juodai rudas, juosvas. Kotas iki 4 cm ilgio ir 1 cm storio, tuščiaviduris, platėjantis viršūnės link, kepurėlės spalvos. Sporos didelės, 27–35x11–14 μm.

Augavietė redaguoti

Vaisiakūniai yra vienmečiai, formuojasi ankstyvą pavasarį. Šie grybai auga pavieniui arba grupėmis ant dirvožemyje ir jo paviršiuje trūnijančių lapuočių (dažniausiai lazdynų) šakų.

Galerija redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Vincentas Urbonas, „Lietuvos grybų atlasas“, Kaunas „Lututė“, 2007 m., (511 psl.) ISBN 978-9955-692-59-1

Nuorodos redaguoti