Krantas (Zelenogradskas)
Krantas (vok. Cranz, Kranz, nuo 1946 m. Zelenogradskas, rus. Зеленоградск) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Kuršių Nerijos pietinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, populiarus Karaliaučiaus gyventojų kurortas. Rajono centras. Geležinkelio stotis, išvystyta maisto pramonė,[3] drenažo vamzdžių, šepečių gamyba.[4]
Krantas rus. Зеленоградск vok. Cranz, Kranz | |
---|---|
![]() ![]() | |
![]() | |
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Zelenogradsko rajonas |
Įkūrimo data | 1252 m., miesto teisės 1916 m. |
Gyventojų | 17 296 |
Plotas | 17 km² |
Tankumas | 1 017 žm./km² |
Altitudė | 5 m |
Pašto kodas | 238530 |
Tel. kodas | (+7) 40150 |
Kirčiavimas | Krañtas,[1] Zelenogrãdskas[2] |
Etimologija
redaguotiVokiškas pavadinimas Cranz (iš pradžių Cranzkuhren) yra kilęs iš prūsų-lietuvių žodžio „krantas“. XIX a. 1-ojoje pusėje dar vadintas Pajūrkrančiu.[5] Užėjus sovietams, 1946 m. jis pervadintas Zelenogradsku (rus. „Žaliasis miestas“).
Istorija
redaguotiSenovėje Kranto miesto vietoje buvo prūsų žvejų kaimelis šalia Viskiautų – prūsų miestelio vikingų laikais. Kryžiuočiams užkariavus Prūsiją jis buvo apgyvendintas vokiečių. XV a. čia buvo smuklė.
XIX a. kaimelis tapo vienu pagrindinių Prūsijos karalystės kurortu Rytų Prūsijos pakrantėje. Jo populiarumas dar labiau išaugo pastačius geležinkelio liniją iš Karaliaučiaus 1885 m. Nuo 1895 m. Krantas žinomas kaip „karališkasis kurortas“. Nors turistų ir gausėjo, žvejyba liko labai stipria pramonės šaka. Rūkyta plekšnė buvo vietinis delikatesas. Nors prieš Antrąjį pasaulinį karą Krantas ir turėjo daugiau nei 6000 gyventojų, miesto teisių jis neturėjo.
Rytų Prūsiją okupavus Tarybų Sąjungai baigiantis II pasauliniam karui, vietiniai gyventojai pabėgo arba buvo išvaryti, nors miestelis mažai nukentėjo, išliko 1855 m. pastatyta bažnyčia. 1945 m. suteiktos miesto teisės.
Gyventojai
redaguoti1933 m. | 1939 m.sur. | 1959 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2002 m.sur. | 2007 m. | 2013 m. | 2021 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
4 667 | 5 089 | 6 900 | 9 800 | 10 786 | 12 509 | 12 224 | 13 155 | 17 296 | ||
|
Žymūs žmonės
redaguotiKrante gimė:
- Abelis Erlichas (1915–2003), kompozitorius
- Beata Uzė (1919–2001), lakūnė, pramonininkė
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 158
- ↑ Krantas (Zelenogradskas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 894
- ↑ Krantas. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 373–375
Nuorodos
redaguoti- Archeologiniai tyrimai Viskiautuose (vok., rus.) Archyvuota kopija 2008-02-28 iš Wayback Machine projekto.
- Istorija Archyvuota kopija 2007-10-10 iš Wayback Machine projekto.
- Kranto istorija Archyvuota kopija 2008-03-21 iš Wayback Machine projekto.