Kražių šv. Roko koplyčia

55°36′00″š. pl. 22°41′41″r. ilg. / 55.6000°š. pl. 22.6947°r. ilg. / 55.6000; 22.6947

Kražių šv. Roko koplyčia

Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Kelmės
Savivaldybė	Kelmės rajonas
Gyvenvietė	Kražiai
Adresas	M. K. Sarbievijaus g. 47
Statybinė medžiaga	akmenų mūras
Pastatyta (įrengta)	1832 m.
Stilius	klasicizmas, gotika

Kražių šv. Roko koplyčia – koplyčia, esanti Kražių miestelyje Kelmės rajone, kartu su Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia sudaranti ansamblį – architektūros paminklą. Ji stovi bažnyčios šventoriuje, pastatyta XIX a. pirmoje pusėje. Rengiami kasmetiniai Šv. Roko atlaidai, kurie vyksta pirmą sekmadienį po Žolinės.

1997 m. koplyčia buvo įrašyta į LR Kultūros paveldo registrą.^[1] Koplyčia restauruota: sutvarkyti fasadai, visi dekoro elementai, atkurtas frontonas.^[2]

Istorija redaguoti

1639 m. Kražiuose įsikūrė vienuolės benediktinės. Joms dovanotame žemės sklype buvo pastatyti vienuolynas ir bažnyčia. Pirmieji vienuolyno pastatai buvo mediniai. Jiems pasenus, 1757–1763 m. buvo statoma mūrinė bažnyčia. Iki šių laikų iš viso vienuolyno ansamblio išlikusi tik mūrinė bažnyčia, šventoriaus tvora ir prie bažnyčios, iš dešinės, stovinti šv. Roko koplyčia.

1713 m. į Kražius atsikėlė vienuoliai rokitai. 1743 m. jie čia įsteigė globos namus psichiniams ligoniams. Reikia manyti, jų dėka Kražiuose išpopuliarėjo ir šv. Roko kultas, užgimė ligonių globėjo šv. Roko atlaidai – seniausia ir giliausias tradicijas turinti Kražių parapijos šventė. Šv. Roką parapijoje ypač imta garbinti po 1709 m. badmečio ir 1710–1711 m. daug gyvybių nusinešusios maro epidemijos. Iš lūpų į lūpas sklido pasakojimai, kaip šv. Rokas išgirdo nelaimėlių maldas ir nutolino nelaimes bei išgydė beviltiškus ligonius. Iki šiol atlaidai švenčiami išlikusioje vienuolių benediktinių vienuolyno 1832 m. statytoje šv. Roko koplyčioje bei pačioje bažnyčioje. Šv. Rokas pagerbiamas dar per Kražių skerdynes giedota giesme „Šventas Rokas“.

Šv. Roko koplyčia kartu yra ir Žemaitijos didikų Kšonstauskių giminės mauzoliejus. Jie buvo Batakių dvaro savininkai. Juozapas Kšonstauskis buvo Žemaičių kunigaikštystės pastalininkas. Koplyčios rūsio kriptoje ilsisi šių Žemaitijos bajorų, dosniai aukojusių benediktinių vienuolynui, palaikai.

Architektūra redaguoti

Koplyčia sumūryta iš skaldyto akmens, su skaldos intarpais, turi gotikos ir klasicizmo formų. Yra vieno aukšto, vienos patalpos. Viduje įrengti laiptai į laidojimo rūsį. Koplyčios statinys stačiakampio plano, užsibaigia apside. Pagrindinis fasadas imituoja plokščiąjį portiką. Pusapskričio frontono centre įtaisyta lenta su lotynišku įrašu apie pastatymo ir renovacijos metus: „D.O.M. / CAPELLA SANCTI ROCHI / A.D. MDCCCXXXII / ÆDIFICATA / ANNO DOMINI MMI / RENOVATA“.