Krašto magistras

Krašto magistras (vok. Landmeister) – Vokiečių ordino provincijos vyriausiasis vadovas, mokytojas XIII-XVI a. Buvo pavaldus Vokiečių ordino didžiajam magistrui.

Vokiečių ordine per visą jo istoriją buvo trys krašto magistrai:

Vokietijos krašto (vok. Deutschmeister) (1219–1543),
Prūsijos krašto (vok. Landmeister von Preußen) (1229–1309, 1317–1324)
Livonijos krašto (vok. Landmeister in Livland) (1237–1561).

Livonijos krašto magistrai

Livonijos krašto antspaudas

Pagrindinis straipsnis – Livonijos ordinas.

Iki Saulės mūšio 1236 m. Kalavijuočių ordino magistras turėjo tokias pat teises, kaip ir Vokiečių ordino magistras. Po pralaimėto mūšio 1237 m. Kalavijuočių ordinas buvo prijungtas prie Vokiečių ordino, jo magistras tapo pirmuoju Livonijos krašto magistru. Jis buvo Livonijos faktinis valdytojas ir Livonijos kariuomenės vadas.

Kai Vokiečių ordino valdose Prūsijoje 1525 m. susikūrė pasaulietinė Prūsijos kunigaikštystė, Livonijos kraštas liko vienintele Vokiečių ordino valstybės teritorija. Tačiau būdamas ekonomiškai silpnas, netrukus tapo priklausomas nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o po pralaimėtų karų paskutinis Livonijos magistras Gotardas Ketleris buvo priverstas tapti Abiejų Tautų Respublikos vasalu ir pasaulietinės Kuršo kunigaikštystės hercogu.

Vardas lietuviškai	Vardas vokiškai	nuo – iki	Pastabos
Vinas fon Rorbachas	Vinno von Rohrbach	1207–1209
Folkvinas iš Naumburgo	Volkwin von Naumburg zu Winterstätten	1209–1236	Žuvo Saulės mūšyje
Hermanas Balkas	Hermann Balk	1237–1239
Ditrichas fon Griuningenas	Dietrich von Grüningen	1238–1241 ir 1242–1245
Andrius fon Štirlandas	Andreas von Felben	1241–1242 ir 1248–1253
Heinrichas fon Heimburgas	Heinrich von Heimburg	1246–1248
Anas fon Zangershauzenas	Anno von Sangershausen	1254–1256
Burkhardas fon Hornhauzenas	Burkhard von Hornhausen	1256–1260	Žuvo Durbės mūšyje
Georgas fon Eichštetas	Georg von Eichstätt	1261
Kerneris fon Breithauzenas	Werner von Breithausen	1261–1263
Konradas fon Mandernas	Konrad von Mandern	1263–1266
Otas fon Lautenbergas	Otto von Lauterberg	1267–1270	Žuvo Karusės mūšyje
Andrius fon Vestfalenas	Andreas von Westfalen	1270
Valteris fon Nortekenas	Walter von Nordeck	1270–1273
Ernestas fon Racburgas	Ernst von Ratzeburg	1273–1279	Žuvo Aizkrauklės mūšyje
Gerhardas fon Kacenelbogenas	Gerhard von Katzenelnbogen	1279–1280
Konradas Foigtvengenas	Konrad von Feuchtwangen	1280–1281	Vėliau Vokiečių ordino didysis magistras
Mangoldas fon Šternbergas	Mangold von Sternberg	1281–1282
Vilhelmas fon Nindorfas	Wilhelm von Nindorf	1282–1287	Žuvo Griežės mūšyje
Konradas fon Hatšteinas	Konrad von Hattstein	1288–1289
Baltazaras Holtė	Balthasar Holte	1290–1293
Heinrichas fon Dinklagė	Heinrich von Dincklage	1295–1296
Brunas (magistras)	Bruno von Livland	1296–1298	ŽuvoTuraidos mūšyje
Gotfridas fon Rogė	Gottfried von Rogge	1298–1307
Gerhardas fon Jorkas	Gerhard von Jork	1309–1322
Konradas Keselhutas	Konrad Kesselhut	1322–1324
Raimaras Hanė	Reimar Hane	1324–1328
Eberhartas fon Monheimas	Eberhard von Monheim	1328–1340
Burhardas fon Dreilėbenas	Burkhard von Dreileben	1340–1345
Gosvinas fon Herikė	Goswin von Hericke	1345–1359
Arnoldas Vitinghofas	Arnold de Vitinghove	1360–1364
Vilhelmas fon Frimershaimas	Wilhelm von Friemersheim	1364–1385
Robinas fon Elcas	Robin von Eltz	1385–1388
Johanas fon Olė	Johann von Ohle	1388–1389
Venemaras Hazelkampas	Wennemar von Bruggenei	1389–1401
Konradas Vitinghofas	Conrad von Vytinghove	1401–1413
Ditrichas Torkas	Dietrich Tork	1413–1415
Zygfridas Landeris	Siegfried Lander von Sponheim	1415–1424
Cysė fon Rutenbergas	Cisse von dem Rutenberg	1424–1433
Frankas Kerskofas	Frank Kirskorf	1434–1435	Žuvo Šventosios mūšyje
Heinrichas fon Bokefordas	Heinrich von Böckeförde	1435–1437
Heinrichas Finkas	Heinrich Vincke von Overberg	1438–1450
Johanas Mengdenas	Johann von Mengden	1450–1469
Johanas fon Hersė	Johann Waldhaun von Heerse	1470–1471	Mirė Ventspilio kalėjime
Bernardas fon Borchas	Bernhard von dem Borch	1472–1483
Johanas Freitagas	Johann Freitag von Loringhoven	1483–1494
Volteris fon Pletenbergas	Wolter von Plettenberg	1494–1535
Hermanas Brugsenė	Hermann Brugsenei	1535–1549
Johanas fon Rekė	Johann von der Recke	1549–1551
Heinrichas fon Galenas	Heinrich von Galen	1551–1557
Johanas Vilhelmas Fiurstenbergas	Johann Wilhelm von Fürstenberg	1557–1559	Žuvo Viljandžio mūšyje
Gotardas Ketleris	Gotthard Kettler	1559–1561	Kuršo hercogas

Prūsijos krašto magistrai

Prūsijos ir Livonijos kraštai apie 1260 m.

Prūsijos krašto magistro pareigybė įsteigta 1229 m., Vokiečių ordinui pradėjus sistemingus kryžiaus žygius į Pabaltijį. Vokiečių ordino didžiajam magistrui persikėlus į Prūsiją atskirtis tarp didžiojo magistro ir krašto magistro mažėjo. 1309 m. pirmą kartą, o 1324 m. – galutinai Prūsijos krašto magistro pareigybė sujungta su Vokiečių ordino didžiojo magistro pareigybe.

1229–1239 m. Hermann Balk
1239–1244 m. Heinrich von Weida
1244–1246 m. Poppo von Osterna
1246–1259 m. Dietrich von Grüningen (arba Gröningen)
1257 m. Gerhard?
1259–1261 m. Hartmut von Grumbach
1262–1263 m. Helmerich von Rechenberg
1263 m. Johann von Wegeleben
1263–1269 m. Ludwig von Baldersheim
1271–1273 m. Dietrich von Gattersleben
1273–1279 m. Konrad von Thierberg
1279–1280 m. Konrad von Feuchtwangen
1280–1283 m. Mangold von Sternberg
1283–1288 m. Konrad von Thierberg
1288–1299 m. Meinhard von Querfurt
1299 m. Konrad von Babenberg
1299–1300 m. Ludwig von Schippen
1300–1302 m. Helwig von Goldbach
1302–1306 m. Konrad von Sack
1306 m. Siegfried von Schwarzburg
1307–1309 m. Heinrich von Plötzke
1317–1324 m. Friedrich von Wildenberg

Vokietijos krašto magistrai

Vokiečių krašto magistro valdos

Vokietijos kraštas apėmė Vokiečių ordino valdas Šventosios Romos imperijoje. Šios valdos buvo išskaidytos po didžiuosius miestus, kur įkurti smulkiausi ordino teritoriniai vienetai Komtūrijos (kommende). Jie buvo grupuojami į valdas Ballei. Egzistavo vietininkų valdomos Vestfalijos, Saksonijos, Marburgo, Tiuringijos, Frankonijos, Lotaringijos, Austrijos, Lombardijos ballei ir tiesiogiai krašto magistrui pavaldžios Koblenco, Bohemijos-Moravijos, Elzaso-Burgundijos ir Bozeno kammerballei.

1219–1230 m. Hermann Balk
1231–1231 m. Dietrich?
1232–1242 m. Heinrich von Hohenlohe
1243–1245 m. Berthold von Tannenrode
1247–1248 m. Albert von Bastheim
1248–1251 m. Albrecht von Hallenberg
1251–1254 m. Eberhard von Sayn
1254–1256 m. Dietrich von Grüningen (arba Gröningen)
1257–1264 m. Konrad von Nürnberg
1271–1273 m. Werner von Battenberg
1273–1277 m. Gebhard von Hirschberg
1281–1283 m. Matthias
1284–1290 m. Konrad von Feuchtwangen
1294–1297 m. Gottfried von Hohenlohe
1297–1298 m. Johann von Nesselrode
1298–1303 m. Siegfried von Feuchtwangen
1303–1304 m. Winrich von Bosweil
1305–1323 m. Eberhard von Sulzberg
1323–1329 m. Konrad von Gundelfingen
1329–1330 m. Ulrich von Stetten
1330–1361 m. Wolfram von Nellenburg
1361–1375 m. Philipp von Bickenbach
1375–1375 m. Gottfried von Hanau
1376–1379 m. Johann von Heyn
1379–1382 m. Konrad Rudt
1382–1393 m. Siegfried von Venningen
1393–1396 m. Johann von Ketze
1396–1416 m. Konrad von Egloffstein
? – ? m. Eberhard von Saunsheim
1441/43 – 1447 m. Eberhard von Stetten
1447–1454 m. Jost von Venningen
1474 – ? m. Ulrich von Lentersheim
1510–1515 m. Johann Adelmann v. Adelmannsfelden
1515–1526 m. Dietrich von Klee
1526–1543 m. Walter von Cronberg

Kitos Vokiečių ordino pareigybės

Šaltiniai

Ziegler, 2003; Geschichte des Deutschen Ordens; Uwe Ziegler; Böhlau Verlag GmbH & Cie, Köln; ISBN 3-89996-095-5