Kraštai

Kitos reikšmės – Kraštai (reikšmės).

Kraštai

56°07′59″š. pl. 24°32′31″r. ilg. / 56.133°š. pl. 24.542°r. ilg.

Apskritis

Panevėžio apskritis

Savivaldybė

Pasvalio rajono savivaldybė

Seniūnija

Krinčino seniūnija

Gyventojų

151

Vikiteka

Kraštai

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Kraštaĩ
Kilmininkas:	Kraštų̃
Naudininkas:	Kraštáms
Galininkas:	Kraštùs
Įnagininkas:	Kraštaĩs
Vietininkas:	Kraštuosè

Kraštai – kaimas Pasvalio rajono savivaldybėje, 5 km į rytus nuo Raubonių, 1,5 km į pietryčius nuo kelio Pasvalys–Biržai, prie Biržų rajono ribos. Stovi Kraštų koplyčia, veikia Pajiešmenių mokyklos pradinio ugdymo skyrius, biblioteka. Saugomas Kraštų miško ąžuolas, buvusi Kraštų geležinkelio stotis, Kraštų dvaro pastatai.

Istorija redaguoti

Buvęs Kraštų dvaras (dešinėje – koplyčios varpinė)

Buvusi Kraštų plytinė

1585 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Kraštų dvaras. 1775 m. dvarų dūmų surašyme dvare, priklaususiame baronams Ropams, buvo 12 dūmų. XIX a. pradžioje Kraštų palivarkas priklausė Toplickiams. Vėliau savininkais minimi Baltijos vokiečiai Hanai (vok. von Hahn).^[2] 1907 m. likusio be paveldėtojų dvaro valdytoja tapo Biržų apskritis. Jame 1929 m. įkurta našlaičių prieglauda.

XX a. pradžioje pastatyta Kraštų geležinkelio stotis. 1931 m. buvusioje dvaro arklidėje atidaryta pradžios mokykla, kuriai vadovavo mokytojas A. Stonkus. 1971 m. pastatyta nauja mokykla, bet 1991–1999 m. mokykla neveikė. 1949 m. įkurta biblioteka. 1958 m. atidarytas medicinos punktas.^[3]

Kraštų plytinė redaguoti

Apie 1885 m. pradėjo veikti Kraštų plytinė, plytomis aprūpinusi Pasvalio ir Biržų statybas. Geros kokybės iš vietinio molio gaminamos plytos buvo paklausios. 1921 m. pro Kraštus nutiestas siaurasis geležinkelis Joniškėlis–Biržai, kurio atšaka ėjo iki plytinės. 1923–1940 m. plytinė išsiplėtė, atidarytas kalkių cechas, 1938 m. pastatytas aukščiausias apskrityje 59 m. kaminas, apdainuotas net krašto himne („Kur aukštas kaminas Kraštų į dangų galvą kelia…“) 1939 m. pradėjo veikti naujas plytinės cechas. Plytoms degti žiedinėje krosnyje buvo naudojamos durpės, po Antrojo pasaulinio karo – dar ir akmens anglis.

1948 m. plečiant plytinę nugriauta senoji Kraštų šv. Antano koplyčia.

Gamykla keletą kartų buvo modernizuota, pastatytos tunelinės džiovinimo kameros, nauja kalkių degimo krosnis. Žaliava kalkėms buvo vežama iš Kirdonių dolomito karjero. Išeksploatavus Kraštų molio karjerus, kuriuos rekultivavus buvo užveisti Naradavos sodai, molis buvo vežamas iš Pajiešmenės, vėliau ir iš tolimesnių karjerų, tačiau toli transportuoti žaliavą buvo brangu.

Lietuvoje pastačius kelias silikatinių plytų gamyklas, mažosios molio plytų gamyklos pradėtos uždarinėti. 1967 m. Kraštų plytinėje buvo įsteigta įkalinimo įstaiga, kurioje baigiantys atlikti bausmę kaliniai gamino molinius švilpukus ir kitus suvenyrus. Tai, matyt, nepasiteisino, nes netrukus „lageris“ buvo uždarytas. 1975–1997 m. kaime veikė Joniškėlio statybinių medžiagų gamyklos cechas. Jį uždarius plytinė likviduota.