Kozielos-Poklevskiai
Kozielos-Poklevskiai | |
---|---|
Kilmė | Maskvos Didžioji kunigaikštystė |
Pradininkas | Петр Козлов |
Titulas | Bajorai |
Laikotarpis | XVI-XX a. |
Šalys | ATR |
Dvarai | Degsnio dvaras, Jotaučių dvaras |
Kozielos-Poklevskiai (kartais - Poklevskiai-Kozielos) (lenk. Koziełł-Poklewski, rus. Козелo-Поклевские) – bajorų giminė, kilusi iš Maskvos Didžiosios kunigaikštystės.
Giminės pradininku laikomas Petras Kozlovas, kuris kartu su kunigaikščiu Andrėjum Michailovičium Kurbskiu Livonijos karo metu perėjo į ATR pusę. Po Ulos (Časnikų) mūšio susvyravus maskvėnų frontui, drąsiau pasijuto ir caro represuojami Maskvos didbajoriai. 1564 m. balandžio 30 d. į lietuvių pusę perbėgo žymus karvedys, kunigaikštis Andrėjus Michailovičius Kurbskis. Tikėtina, kad Kozlovas buvo ne prastos kilmės ir karalius Žygimantas Augustas jam suteikė Poklevo valdą Ašmenos paviete bei bajoro titulą. Todėl nuo XVII a. giminės pavadinimas siejamas su geografine vietove.
1616 m. Petro proanūkis Fabijonas Ivanovičius Koziela-Poklevskis buvo Vitebsko pavieto kaštelionas.
Kita kilmės versija - kilmė nuo priedneprės, kai giminės pradininkas Kozel 1415 m. buvo LDK pasiuntiniu Lenkijos Vislicoje. 1504 m. minimi broliai Jonas ir Mykolas Kozelos.
Lietuvoje giminė buvo įsikūrusi Aukštaitijoje, valdė Degsnio, Vaduvų ir Jotaučių dvarus. Taip pat Kozieloms-Poklevskiams priklausė Ašmenos paviete šie dvarai: Medininkai, Jackovčyzna, Suchodolė, Mindzėnai, Paklevė, Kniagininas.
Giminės atstovai
redaguotiSkiriamos net penkios giminės šakos[1], iš kurių su Lietuva daugiausia ryšių turi ši:
- Jonas Koziela-Poklevskis – gyveno XVIII a. Antokolės (tikriausiai Antakalnio I) paveldėtojas. Buvo vedęs Oną, Mykolo-Kazimiero Rudaminos-Dusiackio dukrą. Su ja susilaukė 8 dukrų ir sūnų Juozapo-Kalasantijaus (ca.1770-?, Vileikos apskrities maršalka), Karolio, Ambrozijaus, Ignoto, Jokūbo, Kšyštofo, Bernardo ir Romano.
- Ambrozijus Koziela-Poklevskis (ca.1790-?, lenk. Ambroży Poklewski-Koziełł) – Vilkmergės pavieto prezidentas, Degsnėnų (Degsnio dvaro) valdytojas, Sudeikių bažnyčios fundatorius. Buvo vedęs Dominiką Radzevičiūtę (lenk. Dominika Rodziewicz, ca.1800-?)
- ... (daug)
- Povilas Koziela-Poklevskis (ca.1830-1871,lenk. Paweł Poklewski-Koziełł) – Vilkmergės teisėjas. Buvo vedęs Kamilę Korsak, vėliau (1856 m. gegužės 5 d.) Antazavės bažnyčioje Liudviką Teklę Leduchovskytę (lenk. Ludwika Tekla Ledóchowska, (1833-?) Pranciškaus Leduchovskio dukrą).
- Vladislovas Koziela-Poklevskis
- Stanislovas Koziela-Poklevskis
- Adomas Koziela-Poklevskis – 1889 m. valdė Jotaučių dvarą, palaidotas Sudeikiuose.
- Juozapas Koziela-Poklevskis
- Povilas Koziela-Poklevskis – Mniškovo valdytojas, buvo vedęs Vandą Judko
- Vanda Koziela-Poklevskytė (1880-1961) – ištekėjo už Bžovskio
- Vitoldas Koziela-Poklevskis – vedė N.Jakubauskaitę
- Zdislovas Koziela-Poklevskis
- Ona Koziela-Poklevskytė – ištekėjo už N.Potockio
- Antanas Koziela-Poklevskis – 1870 m. Utenos bažnyčioje vedė Oną Balcevičiūtę (Utenos dvarininko Aleksandro Balcevičiaus dukrą)
- Steponas Koziela-Poklevskis – Degsnėnų (Degsnio dvaro) valdytojas
- Gžegožas Koziela-Poklevskis
- Tomas Koziela-Poklevskis – 1897 m. valdė Jotaučių dvarą, iš čia 1914 m. pasitraukė į Rusiją, iš kurios 1920 m. grįžo, o 1947 m. išvyko į Lenkiją.
- Kamilė Koziela-Poklevskytė – ištekėjo už Otono Kopanskio
- Ambrozijus Koziela-Poklevskis (ca.1790-?, lenk. Ambroży Poklewski-Koziełł) – Vilkmergės pavieto prezidentas, Degsnėnų (Degsnio dvaro) valdytojas, Sudeikių bažnyčios fundatorius. Buvo vedęs Dominiką Radzevičiūtę (lenk. Dominika Rodziewicz, ca.1800-?)
Trėmimai
redaguotiPagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenis iš Utenos rajono ištremta:
- Alma, Kozelo-Poklevskienė, Hermano (Nektoro) (1870-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 14 d. ištremta į Altajaus kraštą ir ten mirė.
- Irena Kozelo-Poklevskienė, Povilo (1913-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 14 d. ištremta į Altajaus kraštą. Jakutijos ASSR (1942), Jakutskas (1943). Po tremties (1956 m. spalio 8 d.) į Lietuvą negrįžo, emigravo į Lenkiją.
- Karolis Kozelo-Poklevskis, Mykolo (1907-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 10 (?14) d. ištremtas į Altajaus kraštą. Jakutijos ASSR, Jakutską. Po tremties (1956 m. spalio 8 d.) į Lietuvą negrįžo, emigravo į Lenkiją
- Karolis Kozelo-Poklevskis, Karolio (1935-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 10 d. ištremtas į Altajaus kraštą. Jakutijos ASSR (1942), Jakutską (1943), paleistas 1956 m. spalio 8 d.
- Vanda Kristina Kozelo-Poklevskytė, Karolio (1937-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 10 d, ištremtas į Altajaus kraštą, Jakutijos ASSR (1942), Jakutską (1943), paleista 1956 m. spalio 8 d.
Šaltiniai
redaguoti- Paweł Poklewski-Koziełł h. Kozieł (sejm-wielki.pl)
- Poklevskių-Kozelų šeimos koplyčia-mauzoliejus (Kultūros vertybių registras)
- ↑ Мосунова Т. П. „Дворянский род уральских промышленников Поклевских-Козелл“. Уральский родовед № 1. Уральское историко-родословное общество. Suarchyvuota iš originalo 2011-08-25. Nuoroda tikrinta 2009-12-19.