Kozenicės

miestas dabartinės Lenkijos teritorijoje
(Nukreipta iš puslapio Kozenicė)

Kozeni̇̀cės [1] (lenk. Kozienice) – miestas Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Radomo, Vyslos slėnyje (5 km nuo upės), prie jos intako Zagoždžionkos. Apskrities centras. Keliai į Radomą, Dembliną, Varką. Elektrotechnikos, baldų, statybinių medžiagų, maisto (pieno) pramonė, gaminami biuro reikmenys. Greta miesto, Svieže Gurnų kaime veikia Kozenicų šiluminė jėgainė. Yra sporto ir poilsio centras, žirgynas. Veikia krašto muziejus. Yra 1782 m. rūmų liekanos ir angliškasis parkas, 1869 m. Šv. Kryžiaus bažnyčia.

Kozenicės
lenk. Kozienice
      
Kozenicių rūmai
Kozenicės
Kozenicės
51°35′0″ š. pl. 21°34′0″ r. ilg. / 51.58333°š. pl. 21.56667°r. ilg. / 51.58333; 21.56667 (Kozenicės)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija link={{{alias}}} Mazovijos vaivadija
Apskritis Kozenicių apskritis
Gyventojų (2007) 18 541
Plotas 10,4 km²
Tankumas (2007) 1 783 žm./km²
Vikiteka Kozenicės

Istorija redaguoti

Kozenicės rašytiniuose šaltiniuose minimos nuo 1206 m. Per miestą ėjo kelias tarp Vilniaus ir Krokuvos (Lietuvių traktas), čia apsistodavo kunigaikščiai. 1394 m. karalius Jogaila Kozenicuose įsteigė bažnyčią. 1466 m. pab., Krokuvoje siaučiant marui, Kozenicuose apsistojo Kazimiero Jogailaičio dvaras, 1467 m. čia gimė Žygimantas Senasis. Miesto teisės suteiktos 1549 m. Nuo XVII a. čia apsigyveno daug žydų. XVII–XVIII a. miestą nusiaubė Švedijos ir Transilvanijos kariai, vėliau – Rusijos armija.[2]

XIX a. buvo Radomo gubernijos Kozenicių apskrities centras.[3]

Paminklai redaguoti

Miestų partnerystė redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Kozenicės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  3. Kozienice. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 548 psl. (lenk.)