Kozelskas
Kozelskas Козельск | |
---|---|
![]() ![]() | |
Kozelskas. Tolumoje – soboras | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Kozelsko rajonas |
Įkūrimo data | XII a. |
Gyventojų | 16 694 |
Altitudė | 160 m |
![]() |
Kozelskas |
Kozelskas (rus. Козельск) – miestas pietvakarių Rusijoje, Kalugos srityje, 72 km į pietvakarius nuo Kalugos, Žizdros upės kairiajame krante; rajono centras. Geležinkelio stotis prie Smolensko–Tulos linijos. Stiklo, plytų, maisto (pieno) pramonė.
PaveldasKeisti
Mieste išlikęs 1777 m. statytas soboras, Viešpaties Apreiškimo cerkvė (1810 m.), akmeniniai pirklių namai (XIX a.). Apylinkėse gausu vienuolynų: 3 km nuo Kozelsko, Žizdros dešiniajame krante, yra Optinos vyrų vienuolynas (XV a., restauruotas 1987 m.), už 12 km yra Šamodrino moterų vienuolynas, Klykovo vyrų vienuolynas. Už 6 km yra Berezičių dvaro rūmų liekanos.
IstorijaKeisti
Kozelskas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1146 m., kuomet priklausė Černigovo kunigaikštystei. 1238 m. miestą apgulė mongolai–totoriai; apgultis tęsėsi 7 savaites, miestiečiai nukovė vieną Batijaus karvedžių, todėl priešui užėmus miestą visi jo gyventojai buvo išžudyti, o miestas sudegintas. 1446–1494 m. Kozelskas priklausė LDK. 1494 m. atiteko Maskvos didžiajai kunigaikštystei. 1776 m. Kozelskui suteiktas miesto statusas. Antrojo pasaulinio karo metais Kozelsko lageryje laikyti lenkų karininkai.[1]
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Kozelskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006